憩息是什么意思
|
?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius. Jūs galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius. |
| ?ekoslovakija ?eskoslovensko | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostin? | Praha | ||||
| Kalbos | ?ek?, slovak? | ||||
| Vyriausyb? | Ne?vardinta | ||||
| Istorija | |||||
| - ?kurta | 1918 m. spalio 28 d. | ||||
| - Panaikinta | 1992 m. gruod?io 31 d. | ||||
?ekoslovakija (?ek. ir svk. ?eskoslovensko) – buvusi valstyb? Vidurio Europoje, gyvavusi nuo 1918 iki 1992 m. (neskaitant Antrojo pasaulinio karo laikotarpio). 1993 m. sausio 1 d. valstyb? taikiai padalinta ? ?ekij? ir Slovakij?.
Ribojosi su Vokietija, Lenkija, Taryb? S?junga (nuo 1991 m. Ukraina), Rumunija (iki 1939 m.), Vengrija, Austrija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?lugus Austrijos-Vengrijos imperijai, 1918 m. spalio 28 d. apie ?ekoslovakijos sukūrim? paskelb? Prahoje susirink?s ?ekoslovak? nacionalinis komitetas, o spalio 10 d. Slovakijos nacionalin? taryba pri?m? Martino deklaracij?, pritarian?i? valstyb?s kūrimui. Nacionalinis susirinkimas ?ekoslovakijos respublik? paskelb? 1918 m. lapkri?io 14 d. Pirmuoju ?alies prezidentu buvo i?rinktas T. G. Masarykas, kuris vald? iki 1935 m.
XX a. tre?iojo de?imtme?io viduryje ?alis tapo viena ekonomi?kai stipriausi? pasaulio ?ali?. 1930–1934 m. kilo ekonomin? kriz?. A?tr?jant konfliktui tarp ?ek? ir vokie?i?, sudariusi? nema?? gyventoj? dal?, 1938 m. rugs?jo 29-30 dienomis A. N. ?amberlenas, E. Daladj?, A. Hitleris ir B. Musolinis pasira?? Miuncheno susitarim?, pagal kur? ?alis buvo suskaldyta. ?alyje paskelbta mobilizacija, bet ginklu nepasiprie?inta ir spalio m?nes? Vokietija okupavo Sudet? kra?t?, Lenkija – Te?yno srit?, o Vengrija lapkri?io m?nes? – dal? Ryt? Slovakijos ir U?karpat?s Ukrain?.
1938 m. spal? Slovakija gavo autonomij?, o 1939 m. kovo 14 d. ?ekoslovakij? i?tiko kriz?, slovakai pasinaudojo proga paskelbti nepriklausomyb?. Kovo 15 d. Vokietija okupavo ?ekij?, kur ?kurtas Bohemijos ir Moravijos protektoratas. Vis d?l to naujoji Slovakijos vyriausyb?, kuriai vadovavo Jozefas Tiso, atliko beveik tik nacist? marionet?s vaidmen?. Slovakija tapo nacist? karo pramon?s baze ir aktyviai r?m? vokie?i? kariuomen?. Tiso re?imas buvo populiarus, nes Slovakija pirm? kart? gal?jo formuoti tautines institucijas. Ta?iau parama nebuvo visuotin?, ir 1944 m. rugpjū?io m?nes? Slovakijos kariuomen?s daliniai, remiami komunist? partizan?, prad?jo Slovak? nacionalin? sukilim?. Vokie?i? karin?s paj?gos mai?t? numal?ino.
Karo pabaigoje, 1945 m. baland? i?eivijos nacionalinis frontas suformavo komunistin? vyriausyb? ir paskelb? Ko?ic?s program?, pagal kuri? tur?jo būti atkurta ir pertvarkyta valstyb?. 1945 m. gegu??s 5 d. ?vyko Prahos sukilimas, po kurio Raudonoji armija ?siver??, netrukus ? Prah? gr??o vyriausyb? ir prezidentas Edvardas Bene?as. Pagal Bene?o dekretus ?ekoslovakijos vokie?iai ir vengrai buvo deportuoti i? valstyb?s, o j? turtas buvo konfiskuotas[1]. 1945 m. bir?elio rinkimuose laim?jo 38,7 % bals? surinkusi ?ekoslovakijos komunist? partija. 1945 m. lapkrit? TSRS i?ved? savo kariuomen? i? ?ekoslovakijos. 1948 m. parengta konstitucija pagal Taryb? S?jungos pavyzd?, ?alis paskelbta liaudies demokratine respublika, kurioje kuriamas socializmas.
1960 m. paskelbus nauj? konstitucij?, visi?kai panaikinta Slovakijos autonomija, o ?alis tapo ?ekoslovakijos Socialistine Respublika. Netrukus i?ry?k?jo ūkio kriz?, prad?tos ekonomin?s reformos. 1968 m. prasid?jo Prahos pavasaris, prad?ta liberalizuoti komunistin? re?im?, ple?iamos ?mogaus teis?s, naikinta cenzūra. Tai suk?l? TSRS ir kit? Var?uvos sutarties bloko valstybi? nepasitenkinim? ir 1968 m. rugpjū?io 20-21 d. nakt? ? ?al? ??eng? jungtin?s bloko ?ali? karin?s paj?gos. ?alies vald?ia priversta pasira?yti dokumentus, pagal kuriuos teritorijoje leid?iama dislokuoti TSRS kariuomen?. 1969 m. sausio 1 d. ?alis paskelbta federacija, ta?iau visos kitos reformos sustabdytos.
1988 m. rugpjūt? – 1989 m. saus? Prahoje vykusios demonstracijos palaikomos didel?s visuomen?s dalies ir 1989 m. lapkrit? ir gruod? ?vykusi Aksomin? revoliucija nuvert? komunistin? re?im?. Opozicijos lyderis V. Havelas tapo prezidentu.
1992 m. liepos 17 d. paskelbta Slovakijos nepriklausomyb?s deklaracija, o lapkri?io 25 d. Federacinis susirinkimas nutar? gruod?io 31 d. nakt? padalyti valstyb?.
Politin? santvarka
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
1920 m. patvirtinta konstitucija, pagal kuri? ?alyje ?vesta demokratin? parlamentin? santvarka. U?sienio politikoje orientuotasi ? Prancūzij?.
Po 1948 m. valstyb?s perversmo ? vald?i? at?jus komunistams, prad?tas kurti socializmas, orientuotasi ? TSRS. Nuo 1947 m. rudens aktyviai veik? tik komunist? partija – komunistams neprijau?ian?i? partij? nariai persekioti, prie? juos keliamos politin?s bylos. Nekomunistini? partij? ir organizacij? veikla suaktyv?jo tik 1968 m. per Prahos pavasar?.
Po Aksomin?s revoliucijos vald?ia atiteko Pilie?i? forumui ?ekijoje bei organizacijai Visuomen? prie? prievart? Slovakijoje. Prad?ta privatizacija, kitos demokratin?s reformos.
?ekoslovakija ir Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?ekoslovakija Lietuv? de jure pripa?ino 1922 m. sausio 5 d. 1925–1939 m. Prahoje veik? Lietuvos pasiuntinyb?, Prahoje ir Brno – garb?s konsulatai. ?ekoslovakijos konsulatas 1921–1927 m. veik? Kaune, 1927–1939 m. ?ia veik? pasiuntinyb?, o Klaip?doje – garb?s konsulatas. 1929–1930 m. ?ekoslovakija buvo tre?ia ?alis pagal Lietuvos import?.
Po Lietuvos nepriklausomyb?s atkūrimo ?ekoslovakija Lietuv? pripa?ino 1991 m. rugpjū?io 29 d., rugs?jo 9 d. buvo atkurti ?ali? diplomatiniai santykiai. Nuo 1992 m. pasira?yta abipusio bevizio re?imo sutartis.