春分养生:跟着太阳早睡早起
![]() |
?is straipsnis d?l savo svarbos, redagavimo kar? ar da?n? atak? yra i? dalies u?rakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automati?kai patvirtinti naudotojai. |
![]() | |||
Vid. atstumas nuo Saul?s |
149 597 887 km | ||
1 av | |||
Perihelis | 147 098 074 km | ||
Afelis | 152 097 701 km | ||
Ekscentricitetas | 0,016 710 219 | ||
Apskriejimo periodas | 365,256 366 d. | ||
Sinodinis periodas | n?ra | ||
Greitis orbitoje, km/s | |||
Pusiaujo skersmuo | 12 756,274 km | ||
Pavir?iaus plotas | 510 065 600 kv.km | ||
Tūris | 1,083 207 3×1012 kub.km | ||
Mas? | 5,9742×1024 kg | ||
Vidutinis tankis | 5,5153 g/cm3 | ||
Laisvojo kritimo pagreitis | 9,7801 m/s2 | ||
Antrasis kosminis greitis | 11,186 km/s | ||
Apsisukimo apie a?? periodas | 23 val. 56 min. 2,4 sek. | ||
Pusiaujinis sukimosi greitis | 1674,4 km/h | ||
Pusiaujo posvyris ? orbitos plok?tum? | 23,439 281 ° | ||
Pavir?iaus temperatūra, K | |||
Palydov? skai?ius | 1 | ||
Atmosferos sl?gis, MPa | 0,101325 | ||
Atmosferos tankis | |||
Azotas | 78,084 % | ||
Deguonis | 20,496 % | ||
Argonas | 0,934 % | ||
Anglies dioksidas | 0,0381 % | ||
Neonas | 0,001818 % | ||
Helis | 0,000524 % | ||
Metanas | 0,0001745 % | ||
Kriptonas | 0,00014 % | ||
Vandenilis | 0,000055 % | ||
Vandens garai | apie 1 % (da?nai kinta) |
?em? (; ?em?s rutulys, Pasaulis) – Saul?s sistemos planeta. Pagal atstum? ?em? yra tre?ia nuo Saul?s (tarp Veneros ir Marso) ir penkta pagal mas?. ?em?s am?ius yra apie 4,57 mlrd. met?. ?em? yra vienintel? planeta Saul?s sistemoje, turinti tokio s?lyginio dyd?io palydov? ? M?nul?. Tai vienintel? ?inoma planeta, kurioje egzistuoja gyvyb?.
Forma ir dydis
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Bendras ?em?s pavir?iaus plotas yra apie 510 mln. km2.[1] Jūros ir vandenynai sudaro apie 70,8 %[1] arba 361,13 mln. km2 viso ?em?s pavir?iaus, ?emiau vandenyno pavir?iaus yra did?ioji dalis ?emyninio ?elfo, kaln?, povandenini? ugnikalni?,[2] vandenyn? ?dub?, povandenini? kanjon?, vandenyn? plynauk??i?, gilumini? lygum? ir ?em?s rutul? apimanti vidurio vandenyno kalvagūbri? sistema. Likusi? 29,2 % arba 148,94 mln. km2 dal? u?ima sausuma, pasi?yminti vietomis labai skirtingu reljefu, kur? sudaro kalnai, dykumos, plynauk?t?s ir kitos reljefo formos. Jei ?iūr?ti ? geologin? laiko skal?, ?em?s pavir?ius yra nuolat kintantis. Tektonini? plok??i? jud?jimai, erozija, ugnikalni? i?siver?imai, potvyniai, dūl?jimas, apled?jimai, koralini? rif? augimas ir meteorit? lietūs yra vieni i? proces?, kurie kei?ia ir formuoja ?em?s pavir?i?.[3][4] Ta?iau net ir tokie reljefo nelygumai palyginus su visos ?em?s dyd?iu, yra labai ma?i. D?l to bendra ?em?s forma priimta laikyti t?, kuri? sudaro ramus jūr? ir vandenyn? pavir?ius, tariamai prat?stas per ?emynus. Toks pavir?ius vadinamas lygio pavir?iumi. Tyrimais nustatyta, kad teorinis ?em?s pavir?ius yra elipsoidas, t. y. figūra, kuri gaunama sukant elips? apie jos ma??j? a??.
?em?s elipsoido spindulys, einantis nuo centro link pusiaujo – 6 378 245 m.
?em?s elipsoido spindulys, einantis nuo centro link a?igali? – 6 356 863 m.
?em?s elipsoidas – ties a?igaliais suplotas rutulys. Dydis, apibūdinantis ?? suplojim?, vadinamas ?em?s suplok?t?jimu ir yra lygus 1/298,3 (0,00335). Toki? parametr? elipsoidas yra vadinamas Krasovskio elipsoidu. Kartais tokia figūra vadinama geoidu.
Nedidelis elipsoido suplok?t?jimas, kaip Krasovskio elipsoido, rodo, jog matematin? ?em?s forma labai ma?ai tesiskiria nuo rutulio. Tada tokio, i? elipsoido element? apskai?iuoto, rutulio spindulys yra 6 371 100 m.
?em?s sandara
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Kietas i?orinis ?em?s sluoksnis vadinamas pluta, kuri? sudaro sustingusios lavos produktai – granitai ir bazaltai. Po pluta yra ?em?s mantija, susidedanti i? olivino ir pirokseno (magnio ir gele?ies silikat?). Po ?emynais mantija prasideda 35?70 km gylyje, o po vandenynais – 6?10 km gylyje. Mantijos storis apie 2900 km. Po ja yra 2200 km storio skystas sluoksnis, vadinamas i?orinis branduolys, kurio viduje glūdi 1270 km spindulio kietas vidinis branduolys.[5] J? sudaro gele?ies ir nikelio lydinys su gele?ies sulfido priemai?a. ?em?s centre temperatūra siekia ma?daug 6000 K, o tankis 12?17 g/cm3.
?em?s sud?tis pagal element? mas?: gele?is (35 %), deguonis (30 %), silicis (15 %), magnis (13 %), nikelis (2,4 %), siera (1,9 %), kalcis (1,1 %), aliuminis (1,1 %) ir kiti (0,5 %).[6]
?em?s orbita ir met? laikai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]

?em? sukasi aplink Saul? prie? laikrod?io rodykl? ?iūrint i? ?iaurinio jos poliaus pus?s. ?em?s orbita yra elips?, bet labai artima apskritimui. ?em? aplink Saul? apsisuka per apie 365,25 dienas (metai). ?em? sukasi aplink savo a?? irgi prie? laikrod?io rodykl? ?iūrint i? ?iaurinio jos poliaus pus?s. Vieno apsisukimo trukm? (para) – apie 24 valandos. ?em?s sukimosi a?is pasvirusi ? orbitos plok?tum? pastoviu apie 23,5 laipsni? kampu, d?l ko ?em?je susidaro sezonai (met? laikai). ?em?s pusiaujo platumose yra dr?gnasis ir sausasis sezonai, vidutin?se platumose ? ?iema, pavasaris, vasara ir ruduo. Kai ?em? ?iaur?s a?igaliu labiausiai pasvirusi ? Saul?s pus? (vasaros saul?gr??a), ?iaur?s pusrutulyje yra vasara, o piet? pusrutulyje, atvirk??iai ? ?iema (piet? pusrutulio ?iemos saul?gr??a). Tuo pat metu ?iauriau ?iaur?s poliarinio rato yra poliarin? diena, kurios metu Saul? nenusileid?ia ?emiau horizonto, o pie?iau piet? poliarinio rato ? poliarin? naktis, kurios metu Saul? nepasirodo vir? horizonto. ?iauriniam pusrutuliui esant labiausiai pasvirusiam nuo Saul?s (?iemos saul?gr??a) yra atvirk??iai. Kai ?em? yra lygiadienio pozicijoje jos platumos gauna vienodai ?ilumos i? Saul?s, susilygina diena ir naktis. ?em?s saul?gr??os ta?kai orbitoje neatitinka jos afelio ir perihelio (?r. schem?). Met? laikai turi did?iul? ?tak? planetos klimatui, augal? vegetacijai.
M?nulis
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
?em? yra vienintel? Saul?s sistemos planeta, turinti s?lyginai didel? palydov? ? M?nul?. D?l mas?s skirtum? ?em?s-M?nulio sistemos gravitacinis centras yra ?em?s viduryje. M?nulis vidutini?kai nutol?s nuo ?em?s apie 384 000 km ir apskrieja aplink ?em? ma?daug per 27 paras (m?nuo). M?nulio gravitacin? trauka ?em?s pavir?iuje sukelia dvi potvynio bangas: vien? ar?iausioje ?em?s pus?je ir kit? prie?ingoje. Tuo pat metu 90° kampu nutolusiame ?em?s pavir?iuje vyksta atoslūgiai. D?l greito ?em?s sukimosi M?nulio sukeltas vandenyn? ir sausumos i?gaubtumas visuomet yra ?iek tiek priekyje nei tuo atveju, jei sistema būt? stacionari. S?veikaudamas su ?iuo i?gaubtumu M?nulis po truput? tolsta nuo ?em?s. Savo ruo?tu M?nulio sukelti potvyniai d?l sausumos pasiprie?inimo vandens jud?jimui stabdo ?em?s sukim?si aplink savo a??. Tokiu būdu ?em?s sukim?sis apie savo a?? l?t?ja apie 1 sekund? kas 50 000 met?, kai M?nulis tolsta nuo ?em?s apie 38,2 milimetro kasmet.[7] D?l didel?s tarpusavio s?veikos menkai tik?tina, kad M?nulis kada nors pab?gs i? ?em?s orbitos. Praeityje ?em?s sukelti potvyniai M?nulyje buvo kur kas didesni ir visi?kai sustabd? M?nulio savaranki?k? sukim?si aplink savo a??, d?l to M?nulis yra nuolat atsisuk?s ? ?em? tik viena savo puse.
D?l savo dyd?io M?nulis atlieka ?em?s sukimosi aplink savo a?? kampo stabilizacin? funkcij?, d?l kurios ?is kampas yra beveik pastovus. Tai lemia s?lyginai ram? ir pastov? ?em?s klimat?. Jei nebūt? stabilizuojan?io M?nulio poveikio, tik?tina, kad ?em? skriet? apie Saul? laisvai vartydamasi erdv?je kaip Marsas. Tokiu atveju ?em?je nuolat vykt? drasti?ki klimato pasikeitimai, kurie būt? nepalankūs gyvyb?s egzistavimui. I?sid?s?ius M?nuliui, Saulei ir ?emei vienoje linijoje i? ?em?s galima steb?ti pilnus Saul?s ir M?nulio u?temimus, ta?iau ?ie rei?kiniai n?ra da?ni, nes M?nulio sukimosi apie ?em? plok?tuma apie 5° pasvirusi ? ?em?s orbitos apie Saul? plok?tum?.
Magnetinis laukas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?em? turi gana stipr? magnetin? lauk?, kurio a?is pakrypusi ? ?em?s sukimosi a?? 11,5° kampu, bet ji pama?u kei?iasi. Be to, magnetiniai ?iaur?s ir piet? poliai per paskutin? milijon? met? kelis kartus susikeit? vietomis.
?em?s pavir?iaus ir magnetinio lauko a?ies susikirtimo ta?kai vadinami geomagnetiniais poliais. ?iaur?s magnetinis polius dabar yra ?iaur?s ryt? Kanadoje, u? 1600 km nuo geografinio ?iaur?s a?igalio. Magnetinio lauko indukcija geomagnetinio pusiaujo juostoje yra 3,1×10-5 T (tesl?), prie geomagnetini? poli? ? 6,2×10-5 T. Magnetinis laukas susidaro laid?iame elektrai i?oriniame ?em?s branduolyje d?l ?em?s sukimosi apie a?? ir skyst? masi? konvekcinio jud?jimo auk?tyn ir ?emyn. Magnetinis laukas ma?daug 1000 km auk?tyje s?veikauja su tarpplanetiniais daleli? srautais, sudarydamas magnetosfer?. ? Saul? atgr??toje ?em?s pus?je magnetosfera t?siasi iki 60 000–70 000 km nuo pavir?iaus, o prie?ingoje jos pus?je susidaro daugiau kaip 5 mln. km ilgio magnetosferos uodega. ?em?s magnetosferos ?pagrobtos“ Saul?s v?jo dalel?s sudaro dvi radiacijos juostas (van Aleno ?iedus): vidin? (2400–5600 km auk?tyje) ir i?orin? (12 000–20 000 km auk?tyje). Vir? ?em?s magnetini? poli? radiacijos juost? n?ra.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?em?s pavir?ius sudarytas i? ?emyn? ir vandenyn?. ?emynai arba kontinentai ? didel?s ?em?s mas?s su priskirtomis salomis, vandenynai ? didel?s vandens mas?s su priskirtomis jūromis ir ?lankomis.

- Azija (44 mln. km2)
- Afrika (30,3 mln. km2)
- ?iaur?s Amerika (24,35 mln. km2)
- Piet? Amerika (17,9 mln. km2)
- Antarktida (13,5 mln. km2)
- Europa (10,6 mln. km2)
- Australija (Australazija, 9,1 mln. km2)
Pastaba. Kai kur Europa ir Azija yra sujungiamos ? vien? ?emyn? ? Eurazij?.
Vandenynai (pagal plot?):[9]
- Ramusis vandenynas (165,25 mln. km2)
- Atlanto vandenynas (82,44 mln. km2)
- Indijos vandenynas (73,44 mln. km2)
- Arkties vandenynas (14,09 mln. km2)
Pastaba. Kai kur i?skiriamas Piet? vandenynas apie Antarktidos ?emyn?.
|
|
*Pastaba. Kai kur Kaspijos jūra gali būti nelaikoma e?eru.
Pastaba. Skirtingoje literatūroje gali būti pateikti skirtingi objekt? dyd?iai, priklausomai nuo matavimo metod?.
Vandeningiausia pasaulio up? ? Amazon?.[13] Did?iausias g?lo vandens e?eras pagal plot? ? Auk?tutinis. Giliausias pasaulio e?eras ? Baikalas (pasiekia 1637 m gyl?). Baikalas nusileid?ia plotu Auk?tutiniam e?erui, ta?iau d?l gylio yra sukaup?s daugiausiai g?lo vandens (23 000 km3).[14] ?emiausias ?em?s pavir?iaus ta?kas ? Mirties jūros e?ero pavir?ius, apie 420 m ?emiau jūros lygio.[15] Giliausia vieta ?em?je ? ?alend?erio gelm? Marian? lovyje Ramiajame vandenyne, kurios gylys pasiekia 11040 m ?emiau jūros lygio.[16]
Auk??iausios vir?ukaln?s (pagal ?emyn?):[17]

- Azijoje:
- D?omolungma, kitaip Everestas (8,85 km auk??io, Himalajai)
- K2 (8,611 km, Karakorumas)
- Kan?end?anga (8,598 km, Himalajai)
- P. Amerikoje: Akonkagva (6,960 km, Andai)
- ?. Amerikoje: Denalis, kitaip Makinlis (6,194 km, Aliaskos kalnagūbris)
- Afrikoje: Kilimand?aras (5,895 km)
- Europoje: Elbrusas (5,642 km, Kaukazo kalnai)
- Australazijoje: Pun?ak D?aja (5,029 km, Sudirmano kalnai)
- Antarktidoje: Vinsono masyvas (4,897 km, Elsvorto kalnai)
Ljuljailjakas (6739 m auk??io vir? jūros lygio) Anduose ? auk??iausias ?em?s ugnikalnis su u?fiksuotais istoriniais i?siver?imais,[18] Mauna Loa Havajuose ? did?iausias,[19] kurio auk?tis nuo pap?d?s vandenyno dugne gali siekti 9000 m.[20]
?em?s sferos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Mokslininkai i?skyr? keturias pagrindines ?em?s pavir?iaus sritis, taip vadinamas ?sferas“: atmosfer? (oro), litosfer? (uol?), hidrosfer? (vandens) ir biosfer? (gyvyb?s). Egzistuoja smulkesn?s sferos: pedosfera (dirvo?emio, jungiama su biosfera), kriosfera (ledo, jungiama su hidrosfera), antroposfera (?mogaus) ir kitos.[21]
Atmosfera
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Atmosfera ? tai ?em? gaubiantis duj? sluoksnis (oras). ?em?s atmosferos tankis jūros lygyje yra apie 2,55×1019 molekuli? viename kubiniame centimetre, arba 1,22×10-3 g/cm3. Sausas oras susideda i? molekulinio azoto (78,08 %), molekulinio deguonies (20,95 %), argono (0,93 %) ir kit? duj?.[22] Azoto ir deguonies santykis d?l turbulencijos yra beveik pastovus iki 100 km atmosferos auk??io.[23] Vandens gar? koncentracija gali siekti 1 % atmosferos tūrio, bet j? pasiskirstymas yra labai netolygus priklausomai nuo laiko ir vietos.[24] Vandens garai gali sudaryti iki 4 % atmosferos tūrio prie ?em?s pavir?iaus, ta?iau auk??iau 10-12 km j? yra tik 3?6 tūrio ppm.[25] ?em?s atmosfera vertikalia kryptimi skirstoma ? ?iuos sluoksnius (nuo ?emiausio iki auk??iausio):
- Troposfera – tankiausias atmosferos sluoksnis, sudarantis 4/5 visos atmosferos mas?s, ir t?siasi nuo pavir?iaus iki 12–18 km auk??io. Jame kaupiasi beveik visi atmosferos vandens garai ir dulk?s, tod?l ?ia susidaro debesys ir vyksta kiti meteorologiniai rei?kiniai.
- Stratosfera yra vir? troposferos ir t?siasi iki 50–55 km. Joje yra ozono (chemin? formul? O3) sluoksnis, saugantis ?em?s pavir?i? nuo ultravioletini? spinduli?. Did?iausia ozono koncentracija yra 20–25 km auk?tyje ?emose platumose ir 10?20 km auk?tyje auk?tose platumose.[26]
- Jonosfera nuo stratosferos t?siasi iki 500 km auk??io. Joje duj? atomus jonizuoja Saul?s ultravioletiniai bei Rentgeno spinduliai ir daleli? srautas (Saul?s v?jas), o kinetin? duj? temperatūra labai didel? – siekia 1700 K. Jonosferoje susidaro ?iaur?s ir piet? pa?vaist?s ir ?ybsi ? atmosfer? ?l?k? meteorai. Jonosfera atspindi ilgesnes negu 15 m radijo bangas, tod?l ?galina naudotis tolimu radijo ry?iu.
- Egzosfera yra i?orinis labai ma?o tankio sluoksnis, easantis ma?daug 500?750 km auk?tyje.[27] Daugiausiai sudaryta i? deguonies, helio ir vandenilio atom?, kurie ?gav? pakankamai energijos gali pab?gti i? ?em?s atmosferos. Vir? egzosferos prasideda tarpplanetin? erdv?.
Litosfera
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
?em?s litosfera ? tai ?em?s vir?utinis pavir?iaus sluoksnis, apimantis ?em?s plut? ir vir?utin? mantijos sluoksn?. ?em?s pluta skirstoma ? ?emyn? (20?60 km storio) ir vandenyn? (5?10 km storio). Plutos elementai ? tektonin?s plok?t?s, tarsi plūduriuoja ant vir?utin?s mantijos nuo sl?gio ir temperatūros i?silyd?iusi? uolien? ? astenosferos. Vandenyn? pluta susidaro vandenyn? vidurio kalnagūbriuose, yra turtinga gele?ies ir magnio mineral?.[28] Ji yra jauna palyginus su ?emynine pluta, kurios pagrindai ? kratonai, susidar? Arch?juje ir nesikeit? milijardus met?.[29] Dalis ?emynini? tektonini? plok??i? yra apsemta vandenyn? ? kontinentinis ?elfas.
?em?s pluta sudaryta i? uolien?, kurios skirstomos ? magmines, nuos?dines ir metamorfines. Uolienos savo ruo?tu sudarytos i? mineral?. ?inoma daugiau nei 4000 mineral?, ta?iau tik apie 30 i? j? yra pla?iai paplit?.[30] Daugiausiai, 95 % mineral? mas?s, ?em?s plutoje u?ima ?vairūs silikatai.[31] Labiausiai paplitusios mineral? grup?s: plagioklazas (39 %), ortoklazas (12 %), kvarcas (12 %), piroksenas (11 %), ??rutis (5 %), amfibolas (5 %).[32] Yra vienelemen?i? mineral?: auksas, deimantas, siera.
Magmin?s uolienos susidaro au?tant i? po ?em?s gelmi? i?siver?usiai magmai. J? pavyzd?iai ? granitas, bazaltas, gabras. Sustingusios magmin?s uolienos yra ardomos v?jo, lietaus, upi?, ledyn? jud?jimo, chemini? reakcij? (erozija) ir virsta smulkiomis dalel?mis, kurios sudaro sm?lius, molius. Nus?dusios vandenyn? ir e?er? dugne jos suformuoja nuos?dines uolienas (smiltainis). I?garuojant jūr? ir e?er? vandeniui i? i?tirpusi? mineral? susiformuoja akmens druska, gipsas. Kitos nuos?dini? uolien? rū?ys susiformuoja i? gyv? organizm? liku?i? ? tai kalkakmenis, kreida, akmens anglis. Metamorfin?s uolienos formuojasi, kai kitos uolienos persikristalizuoja esant dideliam sl?giui ir temperatūrai ?em?s plutos gelm?se. J? pavyzd?iai: gneisas, marmuras. Gamtoje vyksta nuolatinis uolien? ciklas ? vieno tipo uolienos tinkamomis s?lygomis virsta kito.[33]
Hidrosfera
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?em?s hidrosfera ? tai ?em?s vanduo, esantis ?em?s plutoje ir atmosferoje. Did?ioji jo dalis susikaupusi vandenynuose, kurie u?ima apie 71,2 % ?em?s pavir?iaus. Kadangi visi vandenynai susisiekia, tai kartais jie vadinami Pasauliniu vandenynu.

Vandens pasiskirstymas pagal mas?:
- 97 % vandenynuose;
- 2,15 % ledo kepur?se ir ledynuose;
- 0,65 % e?eruose, up?se, gruntiniuose vandenyse ir atmosferoje.[34]
I? vandenyn? did?iausias yra Ramusis vandenynas, kuriame sukaupta daugiau nei pus? vis? vandenyn? vandens. Vidutinis vandenyn? gylis yra apie 4 km. Vanduo vandenynuose yra sūrus: 3,5 % mas?s sudaro i?tirpusios druskos. Vidutinis vandenyn? druskingumas 35 ppt. Druskingumas truput? svyruoja ?vairiose vandenyn? vietose priklausomai nuo garavimo intensyvumo, upi? atne?amo ir ledo tirpimo g?lo vandens. Pagrindiniai druskingum? lemiantys jonai: chloro, natrio, magnio, sulfato, kalcio, kalio, bikarbonato. Vandenynuose rasta apie 70 i? natūrali? chemini? element?. Pavyzd?iui, 1 kv. km vandenyno plote yra i?tirp? apie 4,4 kg aukso.[35] Vandenynuose sutinkama daugiau nei 90 % egzistuojan?i? gyvyb?s rū?i?. Tai daugiausiai ?vairūs smulkūs planktono organizmai.[36] Vandenyn? pavir?iaus srovi? cirkuliacija reik?mingai veikia pasaulin? klimat?. Srov?s yra varomos v?jo (Golfo srov?), Koriolio j?g?, d?l skirtingos temperatūros/druskingumo vandens ir apvelingo zon?.
Ledynai u?ima apie 10 % sausumos pavir?iaus. Did?iausia ledo vandens dalis yra sukaupta pastoviose Antarktidos ir Grenlandijos ledo kepur?se. Ledas dengia apie 7 % vandenyn? pavir?iaus, ta?iau dalis jo vasaros metu i?tirpsta ir ?iemos metu v?l susidaro. E?erai u?ima apie 1,8 % ?emyn? pavir?iaus ? apie 2,5 mln. kv. km plot?.[37] Vanduo nuolat juda: saul?s veikiamas garuoja vandenyn? pavir?iuje, atmosferoje kondensuojasi sudarydamas debesis ir po to i?krenta krituli? pavidalu. Sausumoje krituli? vanduo maitina upes ir gruntinius vandenis ar nus?da ledynuose. Up?mis vanduo pasiekia jūras, e?erus ir vandenynus, slenkan?iais ledynais ? upi? sl?nius ar vandenynus, kuriuose suformuoja ledkalnius. Vandens jud?jimas gamtoje vadinamas vandens ciklu.
Biosfera
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Biosfera ? ?em?s pavir?iaus dalis, apgyvendinta gyv? organizm?. Biosfera apima dalis litosferos, hidrosferos ir atmosferos.[38] Pasaulio gyvi organizmai suskirstyti ? tris domenus:
Gyv? organizm? rū?i? atsiradim? ai?kina evoliucijos teorija, reik?mingi veiksniai ? natūralioji atranka, mutacija ir reprodukcin? izoliacija.[40] Mokslininkai mano, kad ?em?je gali egzistuoti nuo 5 iki 100 mln. gyv? organizm? rū?i?, i? kuri? apie 1,4 mln. yra suklasifikuota, tarp j?: iki 750 000 vabzd?i?, daugiau nei 250 000 augal?, apie 45 000 stuburini?.[41]
Bakterijos yra labiausiai paplitusi gyvyb?s rū?is ?em?je. Jos gyvena nuo -5 iki +113 °C temperatūr? intervale, 0?11 pH rūg?tingumo terp?je, sutinkamos auk?tutiniuose atmosferos sluoksniuose (kartu su gryb? sporomis) ir vandenyn? dugne. Bakterij? rasta 3,5 km gylyje plutos ply?iuose, naftos, mineral? telkiniuose.[42]
Did?ioji ?iuolaikin?s biosferos organizm? dalis naudoja fotosintez?s proces? kaip pagrindin? energijos ?altin?. ?io proceso metu veikiant saul?s ?viesai atmosferos (CO2) ar vandenyje i?tirpusi anglis i? paprast? chemini? jungini? yra jungiama ? gyvybei būtinus organinius junginius tuo pa?iu i?laisvinant deguon? (O2). D?l organizmo veiklos ir jam ?uvus anglis gr??ta ? aplinkos terp? ar nus?da uolienose. Nuolatinis anglies jud?jimas gamtoje vadinamas anglies ciklu. Kiti pagrindiniai biosferos elementai ? vandenilis, deguonis, azotas, fosforas ir siera, turi savuosius jud?jimo gamtoje ciklus.[43] Ma?ais kiekiais gyvi organizmai savo funkcijoms palaikyti naudoja kitus elementus, pavyzd?iui, kalcis reikalingas gyvūn? kaulams susidaryti. Nefotosintetinantys organizmai paprastai priklausomi nuo fotosintezuojan?i? organizm?, kuriuos naudoja maistui.

Didel?s geografin?s zonos, pasi?ymin?ios būdingomis augal? ir gyvūn? rū?imis vadinamos biomais.[44] J? susidarymui did?iausi? reik?m? turi i?krentan?i? krituli? kiekis ir temperatūra. Sausumos biomai skirstomi ?:
- Atogr??? (dr?gnieji atogr??? ir pusiaujo mi?kai, aridin?s dykumos, savanos)
- Vidutin?s temperatūros (Vidur?emio jūros/?aparalio, vidutini? platum? mi?kai ir lygumos, vis?aliai mi?kai).
- ?altuosius (tundra, taiga)
- Kaln?
Dinami?ka gyv? organizm? bendrijos ir negyvosios (abiotin?s) aplinkos sistema vadinama ekosistema.[45] Biosfer? galima vertinti kaip ekosistem?, funkcionuojan?i? pasauliniu mastu.
?em?s istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Susidarymas ir geologin? raida
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?iuolaikini? mokslinink? nuomone, ?em?s planeta susidar? prie? apie 4,57?4,56 mlrd. met? i? apie Saul? besisukusio protoplanetinio v?stan?io ūko duj? ir dulki?. Nuolat susiduriant ir sukimbant ūko dalel?ms formavosi stambesni dariniai, kurie d?l did?jan?ios mas?s prad?jo ?gyti pakankamai gravitacin?s j?gos, kad pritraukt? smulkesnius darinius. Tai, kad vidin?s planetos (Merkurijus, Venera, ?em? ir Marsas) yra kietos, o i?orin?s (Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas) ? duj? mil?inai, paai?kinama tuo, kad Saul?s v?jas nupūt? lengv?sias dujas, vandenil? ir hel?, i? artimiausios Saulei ūko srities ir besiformuojan?i? planet? pavir?iaus. Planet? susidarymo i? aplink Saul? besisukusio ūko teorij? paremia j? i?sid?stymas bema? vienoje plok?tumoje ir sukim?sis ta pa?ia kryptimi aplink Saul?. M?nulio susiformavim? prie ?em?s paai?kina vyraujanti ?iuo metu hipotez?: apie prie? 4,5 mlrd. met? ? ?em? ?sir??? apie 40 % jos mas?s protoplaneta T?ja. Pasekoje T?ja susiliejo su ?eme, i? jos liku?i? ir nuo smūgio i?mu?tos ?em?s med?iagos susiformavo M?nulis. Tuo metu M?nulis buvo tik apie 24 000 km atstumu nuo ?em?s. Abu kūnai vienas kito pavir?iuje sukeldavo mil?ini?kas magmos potvynio bangas, kurios l?tino ?em?s sukim?si, o M?nulio ? greitino. Pasekoje, ?em?s sukim?sis aplink savo a?? l?t?jo (i? prad?i? buvo apie 5 valandas, ?iuo metu ? apie 24 valandas ir l?t?ja toliau), o M?nulis prad?jo tolti (?iuo metu nutol?s apie 384 000 km ir tolsta toliau).
Pirmuosius 500 mln. met? ?em?s gyvavimo met? geologai pavadino Had?jumi. Tuo metu ?em? buvo gausiai bombarduojama meteorit?, i?rai?yta lavos upi?, vyko nuolatiniai ugnikalni? i?siver?imai. Pavir?iui v?stant susidariusios sunkiosios uolienos grimzdo ? mantij?, i? kurios kildavo ? pavir?i? lengvesn?s med?iagos. Ilgainiui susidar? pirmoji uoliena, kuri gal?jo plūduriuoti vir? mantijos ? bazaltas. Sunkieji elementai, gele?is, nikelis ir, tikriausiai, siera, grimzdo ? planetos centr? suformuodami jos branduol?. Tikriausiai d?ka vulkaninio aktyvumo i?metam? duj? (anglies monoksido CO, anglies dvideginio CO2, metano CH4 ir vandens gar? H2O) susidar? antrin? ?em?s atmosfera.[46] Nieko ne?inoma apie to meto pavir?i?, ta?iau anks?iausiai datuojamas, 4,4 mlrd. met? senumo cirkono kristalas, rastas Australijoje, nurodo, kad tuo metu planetos pavir?iuje jau buvo vandens, nes tokios sud?ties cirkono kristalas gal?jo susidaryti tik greitai au?damas, o vienintelis to ?altinis Had?jo ?em?je gal?jo būti tik skystas vanduo, kas rodyt?, kad planetos pavir?ius bent keliuose plotuose buvo pakankamai atau??s i?silaikyti skystam vandeniui. Vandens kilm? ?em?je neai?ki ? jis gal?jo būti i? pat prad?i? arba atne?tas ? planet? krentan?i? meteorit? ir komet?. Tuo metu Saul? buvo ?ymiai ma?iau kaitri nei dabar ir vanden? nuo u??alimo gal?jo saugoti didelis kiekis ??iltnamio efekt?“ sukelian?i? anglies dvideginio ir metano duj? atmosferoje. Esant vandeniui bazalto lydymosi temperatūra ?em?jo ir jam lydantis formavosi lengvesn? magma, daugiau prisotinta silicio, su didesniais natrio ir kalio kiekiais bei akumuliavusi vanden?. Ji ver??si vir? bazalto ir stingdama suformavo granit?. Tik?tina, kad seniausi cirkono kristalai yra i?lik? būtent i? ?i? seniausi? granito uolien?.


Did?iosios plok?t?s: 1. Eurazijos 2. Afrikos 3. Indo-Australijos 4. Antarktidos 5. ?iaur?s Amerikos 6. Piet? Amerikos 7. Ramiojo vandenyno | Ma?osios plok?t?s: 8. Naskos 9. Kokos? 10. Karib? 11. Arabijos 12. Filipin? 13. Skotijos 2a. Somalio, skylanti nuo Afrikos |
Tolyd?io planetos pavir?iuje daug?jant granito i? jo formavosi salos, kurios ilgainiui jung?si ir augo ? tai, kas v?liau tapo kratonais ? būsim? ?emyn? pagrindais (skydai ir platformos). Apie prie? 3 mlrd. met? ?em?s pavir?ius savo geologin?mis ypatyb?mis buvo pana?us ? dabartin? ir jo formavim?si paai?kina plok??i? tektonikos teorija, kuri? pirmasis kaip ?emyn? dreifo teorij? 1912 m. paskelb? vokie?i? mokslininkas Alfred Wegener (1880?1930), bet jis negal?jo moksli?kai paai?kinti, kaip tai vyksta.[47] 1960-aisiais padaug?jus mokslini? duomen? plok??i? tektonikos teorija tapo visuotinai pripa?inta. Jos esm?: ?iluma i? ?em?s gelmi? siekia i?trūkti ir konvekcijos j?g? veikiama magma ver?iasi ploniausiose ?em?s plutos vietose ? vandenyn? dugne, kur formuojasi jauno bazalto vandenyn? vidurio kalnagūbriai. Susiformav?s naujo bazalto sluoksnis stumia tektonin? plok?t?. Susidūrus dviem tektonin?ms plok?t?ms, vienos j? senojo bazalto kra?tas palenda po kita ir grimzta ? mantij? (subdukcija). Kitu atveju, abu tektonini? plok??i? kra?tai kyla ? vir?? suformuodami kalnynus. ?em?s istorijoje buvo keli tarpsniai, kuomet visos ?emyn? tektonin?s plok?t?s buvo susijungusios ir suformuodavo super?emyn?. Po ?iuo super?emynu akumuliuodavosi ?em?s gelmi? ?iluma, kuri po keli? ?imt? milijon? met? j? supl??ydavo ir prasid?davo naujas tektonini? plok??i? jud?jimo laikotarpis. Atitinkamai, super?emynas būdavo apsuptas supervandenyno.
Manoma, kad egzistavo ?ie super?emynai:
- Kenorlandas (prie? 2,7?2,5 mlrd. met?);
- Kolumbija (prie? 1,9?1,6 mlrd. met?);
- Rodinija (prie? 1,1?0,85 mlrd. met?);
- Pang?ja (prie? 300?180 mln. met?);
Prie? 200 mln. met? visi ?emynai sudar? paskutin? ?inom? super?emyn? ? Pang?j?. Po to d?l mantijos jud?jimo Pang?ja suskilo ir ?emynai nutolo vienas nuo kito. ?emynai juda iki ?iol – ?iaur?s Amerika tolsta nuo Europos, o Piet? Amerika – nuo Afrikos po kelis centimetrus per metus. Dviej? tektonini? plok??i? susidūrimo vietoje i?kyla kalnai (pavyzd?iui, Kordiljeros, Andai). Ten, kur ?emynin?s plok?t?s persiskiria viena nuo kitos arba susiduria, vyksta da?ni ?em?s dreb?jimai, i? gelmi? ver?iasi ?kaitusi magma, veikia ugnikalniai. Islandijos sala yra visa i?kilusi tokioje vietoje. Po ?imt? milijon? met? d?l tektonikos ?emynai suformuos nauj? super?emyn?.
Gyvyb?s raida
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]N?ra ?inoma, kaip ir kada atsirado ?em?je gyvi organizmai. Dalis mokslinink? palaiko hipotez?, kad gyvyb? atsirado ?iltoje kūdroje ar kar?tos versm?s pavir?iuje veikiant chemin?ms reakcijoms, kita dalis link? manyti, kad gyvyb? atsirado vandenyn? dugne ties hidrotermin?mis versm?mis, dar kita grup? mano, kad gyvyb? gal?jo būti atne?ta su krintan?iais meteoritais i? kosmoso.[48] Pirmoji gyvyb?s forma tikriausiai buvo termofilin?s bakterijos.[49] 3,5 mlrd. met? senumo nuos?din?s uolienos, susiformavusios vandenyno dugne, tur?jo ai?kius mikroorganizm? fosilij? p?dsakus. ?ie organizmai veis?si pakran?i?, vandenyno potvyni? u?liejamose zonose, sutvirtindavo sm?l?. Mikroorganizmai augo kolonijomis sekliuose vandenyse palikdami kupolo pavidalo mineral? sankaupas ? stromatolitus. Pirmieji mikroorganizmai i?gyveno naudodami uolien? chemini? reakcij? energij? ir patys spartindami oksidacijos procesus, pavyzd?iui, oksiduodami gele??. Ka?kuriuo metu atsirado mikroorganizm?, kurie gyvybini? med?iag? gamybai ir energijai i?gauti prad?jo naudoti saul?s ?vies? ? fotosintez?s metu i? atmosferos duj? galima pagaminti ?vairi? gyvybini? molekuli?: aminorūg??i?, DNR, RNR, cukrus ir lipidus. Pirmieji fotosintetinantys mikroorganizmai nei?skyr? deguonies ir j? gausa nuda?ydavo vanden? tamsiai violetine spalva. Apie prie? 2,5 mlrd. met? atsirado mikroorganizm?, kurie fotosintez?s metu kaip ?alutin? produkt? prad?jo i?skirti molekulin? deguon?. Nuo prie? 2,5 mlrd. iki 2,2 mlrd. met? deguonies kiekis atmosferoje pakito nuo nulio iki apie 1 % dabartinio lygio.

Apie deguonies atsiradim? sprend?iama i? to, kad senesn?se uolienose sutinkami mineralai piritas ir uraninitas, kurie greitai oksiduot?si deguonin?je aplinkoje. Be to, randama deguonies aplinkai nebūdingo cerio jungini?, ta?iau ma?ai gele?ies, kurios prisotintas dabartinis ?em?s pavir?ius. Atvirk??iai: 2,5?1,8 mlrd. senumo gele?ies depozitai yra did?iausi ?em?s plutoje (juose yra 90 % ?iuolaikin?s gele?ies rūdos) ir rodo spart? gele?ies oksidavim?si ?iuo laikotarpiu. Taip pat pasirod? ankstesniems laikotarpiams nebūding? gausi? mangano oksid? depozit?. Anks?iausi vario, nikelio, urano oksid? mineralai irgi datuojami ?iuo laikotarpiu. Prover?is ?vyko i?nagrin?jus sieros izotop? elges? chemini? reakcij? metu. Buvo ?rodyta, kad sieros mineralai, susidar? seniau nei prie? 2,4 mlrd. met?, buvo veikiami aktyvios Saul?s ultravioletin?s spinduliuot?s, o v?liau nebe, kas rodo ozono sluoksnio susidarym? tuo metu. Tik?tina, kad pirmosios deguon? i?skirti prad?jo melsvabakter?s, kurios ?? sugeb?jim? per endosimbiotinius ry?ius perdav? eukariotams (augalams).[50]
Tarp apie prie? 1,8?0,85 mlrd. met? ?em?je moksliniu po?iūriu nieko ypatingo nevyko, tod?l ?is laikotarpis vadinamas ?Nuobod?iuoju milijardu met?“. Apie prie? 850 mln. met? prad?jus skilti Rodinijos super?emynui, atsirado daug sekli? vidini? jūr?, kuriose suve??jo augalija ir spar?iai ma?ino CO2 kiek? atmosferoje. Pagaus?jusios liūtys plov? ?emyn? pakrantes, o d?l liūties ardomos uolienos taip pat sug?r? CO2. Tik?tina, kad tai prisid?jo prie tolydaus planetos atmosferos at?alimo, a?igalius padeng? ledo kepur?s, kurios atspind?davo saul?s ?vies?. Apie prie? 740 mln. met? ?em? i?tiko superledynmetis ? planeta tikriausiai buvo u??alusi visa nuo a?igali? iki pusiaujo, i?skyrus ugnikalni? vir?ūnes. Gyvyb? i?silaik? vandenyn? dugne prie termo?altini?, prie vulkan? buvusiuose ?iltuose e?eruose ar jūr? vietose su plonu pavir?iniu ledu. U??alimas nesustabd? ugnikalni? veiklos, kurie v?l pripild? atmosfer? CO2 duj?, kuri? nebuvo kam pa?alinti ir d?l ??iltnamio efekto“ prasid?jo planetos at?ilimas. ?em? Neoproterozojaus eros metu i?gyveno tris superledynme?ius, kuri? paskutinis pik? pasiek? apie prie? 580 mln. met?. Tarp ?i? ledynme?i? buvo super?ilti periodai, kuri? metu jūros augmenija spar?iai gamino deguon?. Deguonies kiekis atmosferoje apie prie? 650 mln. met? pasiek? beveik dabartin? lyg? ? tai buvo būtina s?lyga, kad prad?t? i?sivystyti sud?tingi organizmai kaip medūzos ir kirm?l?s sekliose jūrose. 630 mln. met? senumu datuojamos anks?iausios daugial?s?i? organizm? fosilijos.

Apie prie? 550 mln. met? pasirod? pirmieji daugialas?iai organizmai, kurie geb?jo i? karbonizuot? mineral? u?siauginti kiaut? ar ?arvus. Apie prie? 542 mln. met? ?vyko tai, kas vadinama Kambro sprogimu ? ne?prastai padaug?jo esam? gyvyb?s rū?i?.[51] 535 mln. met? senumu datuojama rasta anks?iausia kriaukl?. Prie? 530 mln. met? ?arvuotieji gyvūnai ? trilobitai, gausiai paplito viso pasaulio sekliuose vandenyse. 475 mln. met? senumo yra anks?iausios spor? fosilijos sausumoje. Apie prie? 430 mln. met? senumo spor? fosilij? radimvie?i? labai pagaus?jo, kas rodo lemiam? gyv? organizm? ?ingsn? i? jūros ? sausum?, prad?tos rasti saman? ir ?iuolaikinius augalus primenan?ios fosilijos. Apie prie? 400 mln. met? primityvūs stiebiniai-gysliniai augalai paplito tolimesniuose nuo pakran?i? sausumos plotuose. Ilgainiui augalai i?vyst? lapus ir prie? 360 mln. met? sausum? prad?jo dengti mi?kai. 395 mln. met? senumo fosilija, rasta Kinijoje, rod? tarpin? vandens gyvūn? pelek? virtim? kojomis. Prie? 375 mln. met? vaik??iojanti ?uvis tapo pirmuoju keturkoju sausumos gyvūnu. Prie? 340 mln. met? i?sivyst? varliagyviai, i? kuri? prie? 320 mln. met? i?sivyst? ropliai.[52] Didelis kiekis augmenijos l?m?, kad prie? 300 mln. met? prad?jo susidaryti akmens anglies depozitai. D?l fotosintez?s ir karbonizacijos deguonies kiekis atmosferoje augo ir prie? 300 mln. met? pasiek? 30 %, o gal ir dar daugiau, kas patvirtinama to meto gintare rast? oro burbuliuk? analize. Paplito mil?ini?ki vabzd?iai.
Gyvyb? ?em?je klest?jo iki prie? 251 mln. metus ?vykusio masinio rū?i? i?nykimo, kurio metu pranyko 70 % sausumos rū?i? ir net 96 % vandens rū?i?, tarp kuri? ir trilobitai. Mokslininkai n?ra tikri, kas i??auk? masin? rū?i? i?nykim? ? tai tikriausiai l?m? keletas faktori?: deguonies koncentracijos atmosferoje smukimas iki 20 %, ma?as ledynmetis, d?l kurio nuseko ?emyninio ?elfo vandenys, suaktyv?jusi ugnikalni? veikla, d?l kurios ? atmosfer? buvo i?mestas didelis nuoding? sieros jungini? kiekis, tik?tinas ozono sluoksnio suirimas. Po ?io rū?i? i?nykimo ?em?je prie? 230 mln. met? prasid?jo dinozaur? era. Prie? 205 mln. met? sek? dar vienas ma?esnis masinis rū?i? i?nykimas, susij?s su supervulkano i?siver?imu, per kur? pra?uvo daug konkuruojan?i? dinozaurams rū?i?. Prie? 140 mln. met? prad?jo dominuoti ?iedus kraunantys ir vaisius (s?klas) veisiantys augalai.[53] Tuo metu deguonies kiekis atmosferoje nukrito iki 15 % ir l?tai atsistat? iki dabartinio lygio. Dinozaurai dominavo sausumoje, o amonitai jūrose. Dinozaur? era u?sibaig? apie prie? 65 mln. met? ? dabartinio Jukatano viet? nukritus did?iuliam meteoritui. Cunamio ir mi?k? gaisr? banga persirito per planet?. Meteorito nukritimas sutapo su tuomet Indijoje vykusiais ugnikalni? i?siver?imais ir nusekusiu jūr? lygiu, kurio mokslininkai iki ?iol negali paai?kinti. I?liko i? dinozaur? i?sivyst? pauk??iai, amonitai visi?kai i?nyko. Po 15 mln. met? ?em?je prad?jo dominuoti ?induoliai.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]-
?em?s ir M?nulio vaizdas, nufotografuotas i? Marso planetos aplinkos, i? automatinio zondo Mars Global Surveyor
-
?em?s vaizdas nufotografuotas i? kosminio zondo Voyager 1, esan?io u? 6 milijard? km nuo ?em?s
-
Hablo kosminis teleskopas vir? ?em?s atmosferos
-
Planet? palyginamasis dydis: ?em?, Uranas
-
?em?s simbolis
I?na?os
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ 1,0 1,1 Pidwirny, Michael (2025-08-14). ?Surface area of our planet covered by oceans and continents.(Table 8o-1)“. University of British Columbia, Okanagan. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Sandwell, D. T.; Smith, W. H. F. (2025-08-14). ?Exploring the Ocean Basins with Satellite Altimeter Data“. NOAA/NGDC. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Kring, David A. ?Terrestrial Impact Cratering and Its Environmental Effects“. Lunar and Planetary Laboratory. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Martin, Ronald (2011). Earth's Evolving Systems: The History of Planet Earth. Jones & Bartlett Learning. ISBN 978-0-7637-8001-2.
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 129
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 58
- ↑ Lang, Kenneth R. The Cambridge Guide to the Solar System. Cambridge University Press, 2003, p. 193
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 190
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 133
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 192
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 191
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 197
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 10
- ↑ Joseph Fernando, Harindra. Handbook of Environmental Fluid Dynamics, Volume One. CRC Press, 2012, p. 300
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 100
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 261
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 193
- ↑ Volcanoes of the World. University of California Press, 2011, p. 11
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 196
- ↑ Volcanoes of the World. University of California Press, 2011, p. 11
- ↑ Matthews, John A. Encyclopedia of Environmental Change. SAGE, 2013, p. 310?311
- ↑ Roger Graham Barry, Richard J. Chorley. Atmosphere, Weather, and Climate. Taylor & Francis, 2010, p. 9
- ↑ Roger Graham Barry, Richard J. Chorley. Atmosphere, Weather, and Climate. Taylor & Francis, 2010, p. 9
- ↑ Roger Graham Barry, Richard J. Chorley. Atmosphere, Weather, and Climate. Taylor & Francis, 2010, p. 10
- ↑ Roger Graham Barry, Richard J. Chorley. Atmosphere, Weather, and Climate. Taylor & Francis, 2010, p. 13
- ↑ Roger Graham Barry, Richard J. Chorley. Atmosphere, Weather, and Climate. Taylor & Francis, 2010, p. 15
- ↑ Roger Graham Barry, Richard J. Chorley. Atmosphere, Weather, and Climate. Taylor & Francis, 2010, p. 28
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 301
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 89
- ↑ Rocks and Minerals. Encyclopaedia Britannica, Inc., 2012, p. 20
- ↑ Rocks and Minerals. Encyclopaedia Britannica, Inc., 2012, p. 36
- ↑ Earth Science: An Illustrated Guide to Science. Facts on File, 2006, p. 66
- ↑ Holden, Joseph An Introduction to Physical Geography and the Environment. Pearson Education, 2008 , p. 33
- ↑ Robert E. Krebs. The Basics of Earth Science. Greenwood Publishing Group, 2003, p. 172
- ↑ Robert E. Krebs. The Basics of Earth Science. Greenwood Publishing Group, 2003, p. 176
- ↑ Robert E. Krebs. The Basics of Earth Science. Greenwood Publishing Group, 2003, p. 175
- ↑ Robert E. Krebs. The Basics of Earth Science. Greenwood Publishing Group, 2003, p. 181
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 49
- ↑ Pidwirny, Michael. Understanding Physical Geography. Part 6: The Biosphere. Our Planet Earth Publishing, 2017, p. 4?5
- ↑ Pidwirny, Michael. Understanding Physical Geography. Part 6: The Biosphere. Our Planet Earth Publishing, 2017, p. 26
- ↑ Pidwirny, Michael. Understanding Physical Geography. Part 6: The Biosphere. Our Planet Earth Publishing, 2017, p. 29
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 89
- ↑ Encyclopaedia Britannica, 2007 10 25
- ↑ Holden, Joseph An Introduction to Physical Geography and the Environment. Pearson Education, 2008 , p. 522
- ↑ Pidwirny, Michael. Understanding Physical Geography. Part 6: The Biosphere. Our Planet Earth Publishing, 2017, p. 21
- ↑ Encyclopaedia Britannica, 2007 11 16
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 89
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 248
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 248
- ↑ Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 249
- ↑ Pidwirny, Michael. Understanding Physical Geography. Part 6: The Biosphere. Our Planet Earth Publishing, 2017, p. 10
- ↑ Pidwirny, Michael. Understanding Physical Geography. Part 6: The Biosphere. Our Planet Earth Publishing, 2017, p. 11
- ↑ Pidwirny, Michael. Understanding Physical Geography. Part 6: The Biosphere. Our Planet Earth Publishing, 2017, p. 12
Su?inokite daugiau kituose Vikimedijos projektuose | |
---|---|
![]() |
Puslapis projekte Vikiteka: ?em? |
![]() |
Puslapis projekte Viki?odynas: ?em? |
![]() |
Puslapis projekte Vikicitatos: ?em? |
![]() |
Puslapis projekte Vikiknygos: ?em? |
![]() |
Puslapis projekte Viki?altiniai: ?em? |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- nasa.gov / Earth (?em?s planeta) | angl? k.
- nasa.gov / Earth Observatory (?em?s observatorija) | angl? k.
|
![]() |
?is straipsnis ?trauktas ? Verting? straipsni? kategorij?. |