从政策“过山车”到柳暗花明
Analitin?, arba analizin? chemija – chemijos at?aka, kurianti ir taikanti metodus, prietaisus bei strategij? informacijai apie med?iag? chemin? sud?t? ir struktūr? gauti[1], taip pat junginiams i?skirti ir identifikuoti. Praktikoje i?skyrimas, identifikavimas ir kiekio ?vertinimas gali sudaryti vis? analiz? ar būti sujungtas su kitu metodu.
Priklausomai nuo keliam? analiz?s u?davini? analizi? esti dvejop?: kokybin? ir kiekybin?. Kokybine analize nustatoma, i? koki? element? arba j? jungini? sudaryta med?iaga, kiekybine analize – vieno ar keli? komponent? kiekis bei kokiu kiekybiniu santykiu pasiskirst? med?iagos komponentai.
Analitin? chemij? sudaro klasikiniai, vadinamieji dr?gnieji ir ?iuolaikiniai, instrumentiniai metodai.[2]
Klasikiniai kokybiniai metodai naudoja atskyrim? – i?kritim? nuos?domis, ekstrakcij? (i?skyrim?) ir distiliacij?. Med?iag? identifikuoti galima pagal spalvos, kvapo, tirpimo temperatūros, virimo temperatūros, radioaktyvumo ar reaktyvumo pokyt?. Klasikin? kiekybin? analiz? remiasi tūrio ar mas?s pakitimais ?vertinant kiek?. Instrumentiniai metodai gali būti naudojami bandiniams atskirti naudojant chromatografij?, elektroforez? ar lauko srov?s frakcionavim?. Toliau galima pritaikyti kokybin? ar kiekybin? analiz?, neretai panaudojant t? pat? instrument?. Pritakant analiz? gali būti panaudojama s?veika ?viesa, ?iluma, elektriniais ar magnetiniais laukais. Da?nai tas pats instumentas gali analit? atskirti, identifikuoti ir ?vertinti kiek?.
Analitin?s chemijos pritaikymas labai platus – nuo teismo ekspertiz?s, medicinos iki mokslo ir in?inerijos.
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ ANALIZ?S CHEMINIAIS METODAIS LABORATORINIAI DARBAI. 1 dalis, Vilniaus universitetas, 2005 m., 11 p.
- ↑ Skoog, Douglas A.; Holler, F. James; Crouch, Stanley R. (2007). Principles of Instrumental Analysis. Belmont, CA: Brooks/Cole, Thomson. p. 1. ISBN 0-495-01201-7.