江苏8项举措加快信息基础设施建设

Angl? kalba English
Kalbama	skaitykite ?emiau
Kalban?i?j? skai?ius	380 mln. (gimtoji) Apie 2 mlrd. (gimtoji ir antroji)
Vieta pagal kalban?i?j? skai?i?	1
Kilm?	Indoeuropie?i? kalbos German? prokalb? German? kalbos Vakar? german? kalbos Angl?-fryz? kalbos Angl? kalbos Angl?
Ra?to sistemos	Lotyn? (angl? ab?c?l?)
Oficialus statusas
Oficiali kalba	53 ?alys, JT, EU, Taut? Sandrauga
Kalbos kodai
ISO 639-1	en
ISO 639-2	eng
ISO 639-3	eng
SIL	ENG
Geografinis paplitimas

百度 为强化党员意识，新乡市机关党员干部已在上班时间佩戴党徽“亮身份”。

Angl? kalba – german? kalb? grup?s kalba, kilusi i? german? prokalb?s. Vartojama Jungtin?je Karalyst?je, JAV, Australijoje, Airijos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, 60 % Kanadoje, i? dalies Piet? Afrikos Respublikoje, Indijoje. Tai bendra oficiali Jungtini? Taut?, Europos S?jungos ir daugelio kit? tarptautini? bei regionini? organizacij? kalba. Ji taip pat tapo de facto diplomatijos, mokslo, tarptautin?s prekybos, turizmo, aviacijos, pramog? ir interneto kalba – labiausiai paplitusia tarptautine kalba.

Per XX a. angl? kalba tapo pasauline lingua franca ir i? ?io statuso i?stūm? prancūz? kalb?. Daugelyje ?ali? angl? kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji u?sienio kalba, angl? kalba yra daugelio tarptautini? organizacij? kalba.

Istorija

Skiriama senoji (V–XI a.), vidurin? (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).

Senoji angl? kalba, arba anglosaks? kalba, prad?jo formuotis, kai V a. ? kelt? (brit? ir g?l?) gyvenam? Britanij? i? Europos atsik?l? german? gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaks? kalbos dialektai:

• angl?, kuri skirstoma ? dvi patarmes:
  • Nortumbrijos – ? ?iaur? nuo Humberio up?s iki pat Edinburgo ?kotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki viking? invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis i?silaipinimas), po to vyrauja Veseksas
  • Mersijos
• saks?
• jut?

Nuo VI a. pab. pasipild? lotyni?kais ?od?iais. Lotyni?ka ab?c?l?, kurios pagrindu formavosi angl? kalbos ab?c?l?, i?stūm? german? ra?menis – runas. XI a. sustipr?jo skandinav? kalb? ?taka. Senoji angl? kalba tur?jo daug galūni?, laisv? ?od?i? tvark? ir palyginti nedaug skolini?.

Vidurin? angl? kalba prad?jo formuotis po Hastingso mū?io, kai Anglijoje ?sitvirtino norman? kunigaik?tis Vilhelmas U?kariautojas. Dvaro kalba tapo norman? kalba (prancūz? kalbos variantas). Prancūz? kalba labai paveik? sen?j? angl? kalb?. Pakito kalbos struktūra. Suma??jo galūni?, atsirado daugiau analitini? form?, ?od?i? tvarka tapo grie?tesn?, ?odynas pasipild? prancūzi?kais ir lotyni?kais ?od?iais.

Naujoji angl? kalba remiasi Londono tarme, kuri XVI a. paplito Brit? salose (i?skyrus ?kotij?) kaip ra?to kalba.

Paplitimas

  Daugumos gimtoji kalba

  Viena i? oficiali? kalb? ir daugumos gimtoji kalba

  Oficiali kalba, bet ma?umos gimtoji kalba

  Antrin? kalba: kuria kaip antr?ja kalba, kalba daugiau nei 20 % gyventoj?, ?de facto“ darbo kalba, d?stoma ?vietimo srityse ir kt.

Angl? kalbos tarm?s

Angl? kalba yra didel?s dalies gyventoj? gimtoji kalba ?iose ?alyse:

• Jungtin?je Karalyst?je:
  • Anglijoje
  • ?kotijoje (kartu su ?kot? g?l? kalba)
  • Velse (kartu su val? kalba)
  • ?iaur?s Airijoje
  • Meno saloje (kartu su menksie?i? kalba)
  • Normand? (?enelio) salose (kartu su prancūz? kalba)
  • Gibraltare (kartu su ispan? kalba)
• Airijos Respublikoje (kartu su airi? kalba)
• JAV
• Kanadoje (kartu su prancūz? kalba)
• Australijoje
• Naujojoje Zelandijoje (kartu su maori? kalba)
• Piet? Afrikos Respublikoje (kartu su afrikanso, zul?, kos?, svazi?, ndebeli?, baped?i?, sesuto, tsong?, tsvan?, vend? kalbomis)
• Maltoje (kartu su maltie?i? kalba)
• Kai kuriose Afrikos, Piet? Amerikos ir Karib? sal? ?alyse

Valstybin? kalba

Angl? kalba yra valstybin? arba de facto valstybin? kalba ?iose valstyb?se:

Antigva ir Barbuda Australija Bahamos Barbadosas Belizas (pla?iau vartojama ispan? kalba) Botsvana (kartu su ?uana kalba) JK Dominika Fid?is Filipinai (kartu su filipin? kalba) Gajana Gambija Gana Grenada Indija (kartu su hindi kalba) Jamaika JAV Kamerūnas (kartu su prancūz? kalba)

Kanada (kartu su prancūz? kalba) Kenija (kartu su suahili? kalba) Kiribatis Lesotas (kartu su sesoto kalba) Liberija Malavis (kartu su chichewos kalba) Malta (kartu su maltie?i? kalba) Mar?alo Salos Mauricijus (kartu su prancūz? kalba) Mikronezija Namibija (regioniniu lygiu pripa??stamos afrikan? ir vokie?i? kalbos) Naujoji Zelandija (kartu su maori? kalba) Nauru (kartu su naurujie?i? kalba) Nigerija (su regionin?mis vietini? kalbomis) Palau Papua Naujoji Gvin?ja PAR (kartu su afrikan? kalba)

Ruanda (kartu su kirundi ir prancūz? kalbomis Saliamono Salos Samoa (kartu su samoa kalba) Sei?eliai (kartu au prancūz? ir Sei?eli? kreol? (seselva) kalbomis) Sent Kitsas ir Nevis Sent Lusija Sent Vinsentas ir Grenadinai Siera Leon? Singapūras (kartu au malaj?, kin? ir tamil? kalbomis) Svazilandas (kartu su svazi? kalba) Tanzanija (kartu su suahili? kalba) Tonga (kartu su tongie?i? kalba) Trinidadas ir Tobagas Tuvalu Uganda Vanuatu (kartu su bislama ir prancūz? kalbomis) Zambija Zimbabv? (regioniniu lygiu pripa??stama ma?on? kalba)

Angl? kalba Lietuvoje

Lietuvoje angl? kalba prad?ta d?styti tik XIX am?iaus prad?ioje Vilniaus universitete. Am?iaus pabaigoje JAV i?leistos pirmosios mokomosios knygos – 1875 metais parengtas M. Tvarausko ?odynas T?umoczius arba S?ownikas angielckaj-lietuwyszkas ir lietuwyszkaj-angielskas, 1903–1905 metais A. Lelio ?odynai. V?liau gramatikos ir ?odynai ruo?ti VDU d?stytoj?. 1962 metais Vilniaus universitete ?kurta Angl? kalbos katedra (v?liau – Angl? filologijos), angl? kalba prad?ta d?styti daugelyje auk?t?j? ir bendrojo lavinimo mokykl?. Po nepriklausomyb?s atkūrimo angl? kalb? mokytis pasirenka iki 93 % vis? moksleivi?. 2019 m. Lietuvoje angl? valstybin? brandos egzamin? laik? daugiau kandidat?, nei valstybin? lietuvi? kalbos egzamin? (19160 lyginant su 17904 lietuvi?).

Pasak VLKK pirmininko A. Adomai?io, angl? kalbos invazija ? Lietuvos ?moni? gyvenim? vyksta ne?tik?tinai spar?iai ir s?kmingai. Tam ypa? pasiduoda jaunimas.

Nevartotini anglicizmai kartais girdimi radijo, TV laidose. Kai kurie vie?ieji u?ra?ai, ?moni? pavadinimai, prekiniai ?enklai Lietuvoje yra u?ra?omi angli?kai. Angli?ki pavadinimai suteikiami verslo centrams, gyvenam?j? nam? kvartalams.

Angli?kas pavadinimas ?Independence“ suteiktas Lietuvai skirtam SGD laivui-saugyklai.

Gramatika

Angl? kalba – analitin?, palyginti su kitomis indoeuropie?i? kalbomis, kaityba angl? kalboje yra minimali. Gausu pagalbini? ?od?i?, ma?a galūni?, santykiai tarp ?od?i? sakinyje rei?kiami grie?ta ?od?i? tvarka (SVO). Yra trys linksniai: vardininkas (arba subjektyvinis linksnis, nurodo veik?j? ― Mary washes her car 'Mer? plauna savo automobil?'), kilmininkas (arba posesyvinis linksnis, nurodo priklausym? ― This is Mary’s car 'Tai yra Mer?s automobilis') ir papildinio linksnis (arba objektyvinis linksnis ― I see Mary 'A? matau Mer?', I live with Mary 'A? gyvenu su Mere'), kuris yra naudininko, galininko ir kitoki? linksni? su prielinksniais junginys. Santykius, kurie lietuvi? kalboje nusakomi atskirais linksniais, parodo prielinksniai. Kai kuri? ?vard?i? objektyvinio linksnio forma skiriasi nuo subjektyvinio (he 'jis' ― him 'jam / j?', with him 'su juo').

Daiktavard?iai turi vyri?k?j? arba moteri?k?j? gimin?, jeigu jie yra ?mon?s ar gyvūnai, kuri? lytis ?inoma. J? gimin? rodo ?vard?iai he 'jis' ir she 'ji', kuriais daiktavard?iai ?vardijami. Visais kitais atvejais vartojamas bevard?s gimin?s ?vardis it 'tai'. Daiktavard?iai neturi j? gimin? signalizuojan?i? galūni?, nors nedidel? grup? gali tur?ti gimin? nurodan?i? priesag?: actor 'aktorius' – actress 'aktor?', poet 'poetas' – poetess 'poet?', lion 'liūtas' – lioness 'liūt?'. Kitais atvejais gimin? gali būti rei?kiama sudurtiniais ?od?iais, pavyzd?iui, schoolmistress 'mokytoja' < school 'mokykla' + mistress 'ponia', workwoman 'darbinink?' < work 'darbas' + woman 'moteris', showgirl '?ok?ja, daininink?' < show 'pramoginis pasirodymas' + girl 'mergina', milkmaid 'pieninink?' < milk 'pienas' + maid 'tarnait?; mergel?' ir pana?iai. Ta?iau dauguma daiktavard?i? gimin?s nerodo jokiais būdais: player '?aid?jas / ?aid?ja', scholar 'mokslininkas / mokslinink?', driver 'vairuotojas /vairuotoja'. Moteri?kajai giminei pa?ym?ti su daiktavard?iu gali būti vartojami atskiri ?od?iai woman 'moteris', girl 'mergina, mergait?', female 'moteris; patel?' ir pan.: woman driver 'vairuotoja', dance girl '?ok?ja' (dance '?okis'), female student 'student?', female deer 'eln?'. Pana?i sistema gali būti naudojama vyri?kajai giminei nurodyti, vartojant ?od?ius man 'vyras', boy 'berniukas', male 'vyras; patinas' ir pan.: Englishman 'anglas', Jewish man '?ydas', liftboy 'liftininkas', male student 'studentas', male deer 'elnias'.

?iuolaikin?je angl? kalboje, skirtingai nei dabartin?se vokie?i?, oland?, roman?, balt? ir slav? kalbose, būdvard?iai neturi gimini? ir derinimo. Būdvard?iai i? viso nelinksniuojami (big dog 'didelis ?uo', big dog’s 'didelio ?uns', with big dog 'su dideliu ?unimi', big dogs 'dideli ?unys').

Veiksma?od?iai, i?skyrus to be 'būti', turi tik esamojo laiko vienaskaitos tre?iojo asmens galūn? -s, -es, o visi kiti asmenys ir laikai – be galūni?, neasmenuojami. Veiksma?od?iai pasi?ymi i?pl?tota laik? ir veiksl? sistema, yra 12 pagrindini? laik? form?: 2 vientisin?s ir 10 sud?tini? (lietuvi? kalboje taip pat yra 12 laik? form?: 4 vientisin?s ir 8 sud?tin?s).

?odyne daug prancūz?, lotyn?, skandinav? ir kt. kalb? ?od?i?. Ra?yba archaji?ka, per ?imtme?ius nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugyb? tarmi? bei regionini? variant?, kai kurie labai skiriasi nuo bendrin?s kalbos.

XVII–XIX a. angl? kalba paplito Did?iosios Britanijos kolonijose. Jungtin?je Karalyst?je, ?iaur?s Amerikoje, Australijoje ir kitose ?alyse vartojama angl? kalba ?iek tiek skiriasi tarimu ir ?odynu.

?odynas

Angl? kalbos ?od?i? kilm?

Angl? kalbos leksika ?imtme?i? eigoje stipriai kito.

Thomas Finkenstaedt ir Dieter Wolff 1974 m. atlikto 80 000 ?od?i? kompiuterizuoto tyrimo duomenimis, angl? kalbos ?od?iai kil? i? ?i? kalb?:

• Langues d'o?l, ?skaitant prancūz? ir sen?j? norman? kalbas – 28,3 %
• Lotyn? kalba, ?skaitant moderni?j? mokslin? lotyn? kalb? – 28,24 %
• Kitos german? kalbos (j? tarpe – ir ?od?iai, tiesiogiai perduoti senosios angl? kalbos) – 25 %
• Graik? kalba – 5,32 %
• Kilm? ne?inoma – 4,03 %
• Kil? i? tikrini? pavadinim? – 3,28 %
• Kitos kalbos, i? kuri? paveld?ta ma?iau nei 1 % ?od?i?.

D?ozefo Viljamso atlikto 10 000 ?od?i? tyrimo, publikuoto veikale ?Angl? kalbos i?takos“, duomenimis gauta tokia statistika:

• Prancūz? kalba (langue d’o?l): 41 %

?Gryna“ angl? kalba: 33 % Lotyn? kalba: 15 % Senov?s skandinav? kalba: 2 % Oland? kalba: 1 % Kitos kalbos: 10 %

Nuorodos

• ?iūr?ti angl? kalbos, brit? dialektu (BBC News) TV ?ini? kanal?
• Pasiklausyti angl? kalbos, brit? dialektu (BBC World Service News) radijo stot? Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• Pasiklausyti angl? kalbos, amerikie?i? dialektu, Niujorko (77 WABC) radijo stot?
• Pasiklausyti angl? kalbos, amerikie?i? dialektu, ?ikagos (720 WGN) radijo stot?
• Pasiklausyti angl? kalbos, amerikie?i? dialektu, Los And?elo (790 KABC) radijo stot?
• Pasiklausyti angl? kalbos, kanadie?i? dialektu, Toronto (CBC Radio One) radijo stot?
• Pasiklausyti angl? kalbos, kanadie?i? dialektu, Vankuverio (News1130) radijo stot? Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• Pasiklausyti angl? kalbos, australie?i? dialektu, (ABC NewsRadio) radijo stot?
• Pasiklausyti angl? kalbos, naujazelandie?i? dialektu, (Radio New Zealand National) radijo stot?

Viki?odynas

• eng Duomenys apie kodu ?eng“ ?ymim? kalb? svetain?je ethnologue.com
• Re-Romanization of EnglishArchyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.