三月出生的是什么星座

Estijos Respublika est. Eesti Vabariik
V?liava Herbas
Himnas: ?Mano T?vyn?, mano laim? ir d?iaugsmas“
Estija ?em?lapyje
Valstybin? kalba	est?
Sostin? ir did?iausias miestas	Talinas
Valstyb?s vadovai  ? Prezidentas  ? Ministras pirmininkas	Alaras Karisas Kristen Michal
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	45 339 km2 (129) 5,16 %
Gyventoj?  ? 2022  ? Tankis	1 328 439 (155) 30,9 ?m./km2 (148)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2022 35,187 mlrd. $ (97) 29 735 $ (39)
Valiuta	Euras
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC+2 (EET) UTC+3 (EEST)
Nepriklausomyb? Paskelbta TSRS okupacija Atgauta	nuo Rusijos imperijos 1918 m. vasario 24 d. 1940 m. bir?elio 16 d. 1991 m. rugpjū?io 20 d.
Interneto kodas	.ee
Telefono kodas	+372
Kir?iavimas	èstija

百度 3月14日，河南省许昌市魏都区人民法院审理此案后，判决许昌市某区公路管理局承担20%的责任，支付受害人家属16万余元。

Estija (est. Eesti), oficialiai Estijos Respublika (est. Eesti Vabariik) – valstyb? ?iaur?s Europoje (kaip ir kitos Baltijos ?alys), viena i? Baltijos ?ali?. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sien? ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, ?iaur?je Suomi? ?lanka, pietvakariuose – Rygos ?lanka.

Estija yra ES, NATO, JTO, OECD nar?.

Istorija

Estija jau XIII a. prad?ioje vadinta est? genties apgyventa teritorija, kuri? sudar? 8 ?em?s. Per pirmuosius kry?iaus ?ygius ? balt? ir fin? ?emes (XIII a. prad?ia) Estija buvo padalyta. Piet? Estija pateko ? Livonijos konfederacijos sud?t?, o ?iaur?s Estija nuo 1219 m. iki 1346 m. priklaus? Danijai, kuri po est? Jurgini? sukilimo (1343–1345) pardav? ?iaur?s Estij? Teuton? ordinui. Po met? valdyti ?iaur?s Estij? pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas 1583 m., kai ?iaurin? Estija atiteko ?vedijai ir ??jo ? jos sud?t? kaip atskirai valdoma Estijos kunigaik?tyst? (v?liau provincija). Piet? Estija 1561 m. atiteko LDK (nuo 1569 m. – Abiej? Taut? Respublikai). Po Abiej? Taut? Respublikos ir ?vedijos karo (1600–1629) piet? Estija atiteko ?vedijai, ta?iau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su ?iaurin?mis latvi? ?em?mis (Vid?eme ir Rygos miestu) ??jo ? Livonijos provincijos sud?t?.

Nuo 1645 m., kai ?vedija bei Norvegija at?m? i? Danijos Saremos sal?, iki ?iaur?s karo pabaigos (1721) visa est? apgyventa teritorija priklaus? ?vedijai (paskutiniai ?vedi?kai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti ? ?vedij? per vokie?i? okupacij? Antrojo pasaulinio karo metu).

1721 m., po ?iaur?s karo visos ?ved? valdytos est? ir latvi? ?em?s pateko ? Rusijos imperijos sud?t?. Buvusi ?ved? Estijos provincija tapo Estliandijos gubernija, o Livonijos provincija – Lifliandijos gubernija.

Raudonosios armijos veiksmai Estijoje 1940 m.

Estija nepriklausomyb? paskelb? 1918 m. vasario 24 d., nors netrukdomai kurti nepriklausom? respublik? kliud? vokie?i? okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkri?io m?n. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lapkri?io 11 d., savo veikl? atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausyb?, vadovaujama Konstantino Petso.

Antrojo pasaulinio karo prad?ioje 1940 m. bir?elio m?nes?, pagal ankstesn? SSRS susitarim? su Vokietija, ?al? okupavo Soviet? S?junga, o po m?nesio buvo paskelbta Estijos Soviet? Socialistin? Respublika (est. Eesti N?ukogude Sotsialistlik Vabariik). 1940 m. rugpjū?io m?n. Estija prijungta prie Soviet? S?jungos. Nuo 1941 iki 1944 m., kai ?alis buvo okupuota vokie?i? kariuomen?s, Estija buvo pavaldi Ostlando generaliniam komisariatui ir patyr? Tre?iojo Reicho genocidin? politik?.

D?l Skandinavijos valstybi? svaraus vaidmens Estijos kultūroje ir istorijoje bei noro priklausyti tam pa?iam kultūriniam regionui, kaip ir jai kalbine prasme artima Suomija, pati Estija vis labiau siekia tapti ?iaur?s ?alimi.

Politin? sistema

Riigikogu rūmai

Valdymo forma – parlamentin? demokratija. ?alies vadovas yra prezidentas. J? renka parlamentas 2/3 bals? dauguma, penkeriems metams. Jei parlamente prezidento i?rinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybi? atstovai. Pagrindin? prezidento funkcija – ministro pirmininko skyrimas, kur? tvirtina parlamentas. Dabartinis prezidentas yra Alaras Karisas, i?rinktas 2021 m. rugpjū?io 31 d. Kiti rinkimai vyks 2026 m. ?statym? vykdom?j? vald?i? sudaro ministras pirmininkas ir 14 ministr?.

?statym? leid?iamoji vald?ia yra vien? rūm? parlamentas, vadinamas Riigikogu. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveri? met? kadencijai. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2007 m. kovo 4 d. ? parlament? patenka partijos surinkusios ne ma?iau 5% rink?j? bals?. Auk??iausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teis?j? su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku. Pirmininko kandidatūr? teikia prezidentas. Europos parlamente Estij? atstovauja 6 nariai: 2 Centro, po vien? socialdemokrat?, Reform? ir T?vyn?s S?jungos partij? atstov?. Per paskutinius rinkimus ? Europos parlament? juose dalyvavo 43,9% rink?j?.

Administracinis suskirstymas

Estija yra suskirstyta ? 15 apskri?i? (maakond), o ?ie – ? vals?ius (vald).

Estijos apskritys (pavadinimai pagal Europos vietovard?i? ?odyn?):

Apskritis	Administracinis   centras	Apskrities   pavadinimas   esti?kai
Harjuma	Talinas	Harju
Hyjuma	Kerdla	Hiiu
Jegevama	Jegeva	J?geva
Jervama	Paid?	J?rva
Lenema	Hapsalu	L??ne
Pelvama	Pelva	P?lva
Pernuma	Pernu	P?rnu
Raplama	Rapla	Rapla
Ryt? Viruma	Jehvis	Ida-Viru
Sarema	Kuresar?	Saare
Tartuma	Tartu	Tartu
Vakar? Viruma	Rakver?	L??ne-Viru
Valgama	Valga	Valga
Veruma	Veru	V?ru
Viljandima	Viljandis	Viljandi

Geografija

Emajogis – ilgiausia Estijos up?

Estija yra mi?kinga ?alis, mi?kai dengia 49% ?alies teritorijos. Klimatas – vidutinis dr?gnas. Did?iausias e?eras – Peipus (3600 km2). Ilgiausia up? – Emajogis, kurios ilgis – 218 km. Estijai priklauso taip pat keletas ?alia esan?i? sal?, i? kuri? did?iausia – Sarema. Auk??iausia vieta – Munamiagio k. (318 m). ?kurti keturi nacionaliniai parkai.

Ekonomika

SEB banko filialas Estijoje

Estija yra nauja Europos S?jungos ir Pasaulio prekybos organizacijos nar?, s?kmingai per?jusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ry?ius su Vakar? valstyb?mis. Po Rusijos kriz?s 1998–1999 m. Estijos, kaip ir kit? Baltijos ?ali? ekonomika nuolat auga (vidutini?kai 5 proc. per metus, 2004 m. – 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudar? 3 proc.

Pagrindin?s ekonomikos ?akos – tai elektronika, telekomunikacijos. I?vystyta transporto infrastruktūra. Ypa? didel? ?tak? daro atkeliavusios naujos technologijos i? Suomijos, ?vedijos ir Vokietijos, trij? pagrindini? prekybos partneri?. Nepaisant to, kad einamosios s?skaitos deficitas i?lieka didelis, ?alies biud?etas turi apie €151 mln. pervir?? (2004 m.).

2005 m. paskutinio ketvir?io nedarbo lygis siek? 7,0 proc. Palyginus su tuo pa?iu 2004 m. ketvir?iu, nedarbas suma??jo 1,5 proc.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. Estijos krona pakeista Euru.

Demografija

Gimimai ir mirtys
Metai	Gimimai	Mirtys	Gimim? 1000 gyv.	Mir?i? 1000 gyv.
1950	20 279	15 817	18,4	14,4
1955	20 786	13 638	17,9	11,8
1960	20 187	12 738	16,6	10,5
1965	18 909	13 520	14,6	10,5
1970	21 552	15 186	15,8	11,2
1975	21 360	16 572	14,9	11,6
1980	22 204	18 199	15,0	12,3
1985	23 630	19 343	15,5	12,7
1990	22 304	19 531	14,2	12,4
1995	13 509	20 828	9,4	14,5
2000	13 067	18 403	9,5	13,4
2005	14 350	17 316	10,7	12,9
2010	15 825	15 790	11,8	11,8

Taip pat skaitykite: Estijos miest? s?ra?as

2009 m. duomenimis, Estija yra penkta valstyb? pasaulyje pagal gyventoj? skai?iaus ma??jimo temp?. Taip yra tiek d?l gyventoj? emigracijos, tiek d?l ma?o gimstamumo ir didelio mirtingumo. Kaip matote i? lentel?s de?in?je, gimstamumas Estijoje prad?jo staigiai ma??ti XX am?iaus de?imto de?imtme?io prad?ioje, bet po to truput? padid?jo ir stabilizavosi. ?alies gyventoj? am?iaus mediana yra 39,9 met?. Palyginimui, viso pasaulio ?moni? am?iaus mediana yra 28,4 met?. 2009 m. duomenimis, vidutin? gyvenimo trukm? Estijoje yra 72,82 met? – dvejais metais ma?esn? negu Lietuvos. 2008 m. 69 % ?alies populiacijos gyveno miestuose, lik? – kaimuose. ?iuo metu miestuose gyvenan?i? ?moni? dalis ma??ja vidutini?kai 0,3 % per metus.

Etnin? sud?tis

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. kovo 31 d. Estijos tautin? gyventoj? sud?tis buvo:

• 67,9 % – estai
• 25,6 % – rusai
• 2,1 % – ukrainie?iai
• 1,26 % – baltarusiai
• 0,86 % – suomiai
• Totoriai, latviai, lenkai, ?ydai, lietuviai – ma?iau nei 0,2%

?alyje nema?ai nuolatini? gyventoj?, turin?i? Rusijos pilietyb? (7%).

Kalbos

Talino panorama i? Olavo ba?ny?ios

Oficiali ?alies kalba yra est?. Pasak 2000 m. sura?ymo, ji yra gimtoji 83,4 % Estijos pilie?i?. Tai yra viena i? nedaugelio Europos kalb?, kurios nepriklauso indoeuropie?i? kalb? grupei. Tai rei?kia, kad nepaisant skolini? i? kit? kalb?, est? kalbos kilm? yra nesusijusi su artimiausi? kaimyn? – rus?, ?ved?, latvi?, lietuvi? kalbomis, kurios visos priklauso indoeuropie?i? kalb? ?eimai, o est? kalba – Uralo kalboms.

15,3% Estijos pilie?i? gimtoji kalba yra rus?. Ji taip pat yra antroji kalba daugeliui vyresni? est?, nes sovietin?s okupacijos metu ji buvo privalomai mokoma mokyklose ir buvo neoficiali ?alies kalba. 2006 m. apklausos duomenimis, rusi?kai susikalb?ti gali 66% gyventoj?, kuriems rus? kalba n?ra gimtoji. Taip pat 46% moka angli?kai ir 22% – voki?kai.

Religija

Nuo 1549 m. iki 1625 m. Taline esanti ?v. Olavo ba?ny?ia buvo vienas auk??iausi? pastat? pasaulyje

Estija yra viena i? nereligingiausi? valstybi? pasaulyje. 2000 m. sura?yme tik 32 % gyventoj? priskyr? save tam tikrai konfesijai, tarp j?:

• 152 237 – evangelikai-liuteronai
• 143 554 – ortodoksaiSta?iatikyb?
• 6009 – baptistai
• 5745 – Jehovos liudytojai
• 3823 – katalikai
• 2648 – sekmininkai
• 2515 – sentikiai
• 1561 – adventistai
• 1455 – metodistai
• 1387 – musulmonai
• 5008 – kit? religij? atstovai

Pasak 2005 m. apklausos, 16% Estijos gyventoj? ?tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49% ?tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasin? energija“ ir 10% ?netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasin?mis energijomis“. Pagal ?iuos duomenis, Estija turi ma?iausi? tikin?i? Dievu gyventoj? procent? Europos s?jungoje.

1993 m. Estijoje lank?si katalik? popie?ius Jonas Paulius II, 2018 m. ?vyko popie?iaus Pranci?kaus vizitas.

Kita informacija

• Estijos ry?iai
• Estijos transportas
• Estijos karin?s paj?gos
• Estijos tarptautiniai santykiai
• Estijos ?vent?s
• Est? tautinis kostiumas

Nuorodos

Viki?odynas

Vald?ios institucijos:

• Estijos prezidentas
• Estijos parlamentas
• Estijos vyriausyb?

Bendros nuorodos:

• Oficiali pa?intin? svetain? apie Estij?
• Estijos ambasados informacija apie Estij? Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• cia.gov duomenys apie Estij?Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• bbc.co.uk duomenys apie Estij?
• Estijos gidas Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. (angl.)
• Estijos gidas (angl.)
• Estijos Lietuvi? Jaunimo S?jungos internetin? svetain?
• Estija paveiksliukuose (angl.)

?em?lapiai:

• Estijos fizinis ?em?lapis
• Estijos politinis ?em?lapis
• Estijos pagrindini? keli? ?em?lapis
• Estija per googlemaps

Estijos naujienos:

• Estijos televizija ir radijas internetu
• postimees.ee
• delfi.ee

Estijos orai ir laikas:

• Estijos orai ir kita su jais susijusi statistika
• Estijos laikas

---