西藏：建设完善全人群疾病数据库[组图]

Johanas Sebastianas Bachas Johann Sebastian Bach
Eliaso Gotlybo Hausmano portretas, 1748 m.
Gim?	1685 m. kovo 21 d. Eizenachas
Mir?	1750 m. liepos 28 d. (65 metai) Leipcigas
Veikla	Baroko kompozitorius
Vikiteka	Johann Sebastian Bach
Para?as

百度 发布会在香港举行。

Johanas Sebastianas Bachas (vok. Johann Sebastian Bach, 1685 m. kovo 21 d. – 1750 m. liepos 28 d.) – vokie?i? baroko epochos kompozitorius ir vargonininkas, veik?s daugel? v?lesni? Europin?s mokyklos muzikant? ir kompozitori?.

Biografija

Johanas Sebastianas Bachas gim? 1685 met? kovo 21 dien? Eizenache. Visi Bach? gimin?s atstovai buvo nepaprastai muzikalūs. Daugelis j? buvo miesteli? muzikantai, muzikos mokytojai – kantoriai, ar ba?ny?i? vargonininkai. Muzikant?, turin?i? Bacho pavard?, buvo tiek daug, kad ji tapo muzikanto sinonimu. Ry?kiais gabumais muzikai nuo pat vaikyst?s pasi?ym?jo ir Johanas Sebastianas. Jo t?vas miestelio kapeloje grojo smuiku ir altu. Kai berniukui buvo 10 met?, staiga vienas po kito mir? abu jo t?vai. Johano aukl?jimu ?m? rūpintis vyresnysis brolis Johanas Kristofas (1671–1721), Ordrufo vargonininkas. Jis buvo ir pirmasis Johano Sebastiano muzikos mokytojas. Ma?asis Johanas buvo labai darb?tus. Nepasitenkin?s gaunamomis ?iniomis, jis uoliai mok?si pats. Daug skait?, grojo, dom?josi ne?inomais muzikos kūriniais. Būdamas penkiolikos met?, Bachas prad?jo gyventi savaranki?kai. Mokydamasis Liuneburgo lic?juje, jis dainavo chore, labai dom?josi lic?jaus biblioteka, susipa?in?s su ?ymiu to meto vargonininku ir kompozitoriumi Georgu B?mu, Bachas su?inojo daug kūrybos paslap?i?.

Johanas Ambrozijus Bachas – Johano Sebastiano t?vas

Baig?s Liuneburgo lic?j?, jis prad?jo dirbti. Bachas gyveno daugelyje Vokietijos miest?, ten, kur gaudavo geresn? darb?, ra?? muzik? tiems instrumentams, kurie buvo prieinami. Taip gim? daug kūrini?, ra?yt? hercogo kapelai, pamaldoms ba?ny?iose, paūg?jusiems savo vaikams mokyti. Tai muzika smuikui, klavesinui, orkestrui, vargonams.

1707 metais ved? Marij? Barbar? Bach, savo antros eil?s pusseser?, su kuria susilauk? 7 vaik?, i? kuri? 4 i?gyveno iki pilnametyst?s. Mirus pirmajai kompozitoriaus ?monai Marijai Barbarai, jis persik?l? gyventi ? Leipcig?. ?iame mieste Bachas dirbo ?v. Tomo ba?ny?ios kantoriumi iki pat gyvenimo pabaigos. Tapti ?ios ba?ny?ios kantoriumi buvo didel? garb? kiekvienam to meto muzikantui. Leipcige Bachas ved? antr?kart. Jo ?mona Ana Magdelena tapo i?tikima gyvenimo drauge, sugeb?jusia paremti sunkiomis valandomis. Did?i?j? dal? ?iame mieste para?yt? kūrini? kompozitorius skyr? pamaldoms ?v. Tomo ba?ny?ioje.

1736 m. Augustas III, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaik?tis (Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas II) jam suteik? rūm? muziko titul?. Gyvenimo pabaigoje Bachas apako ir 1750 metais mir?.

Vis? gyvenim? J. S. Bachas buvo garsus atlik?jas, su kuriuo nedr?sdavo galyn?tis net did?iausi to meto virtuozai. Ta?iau jo muzikos genialum? tais laikais ma?ai kas suprato. Kompozitoriui mirus, kūriniais niekas nesirūpino, tod?l daug j? dingo. Tik praslinkus 100 met? po did?iojo polifonisto mirties, buvo atlikta jo ?Mato pasija“, suk?lusios didel? susidom?jim? Bacho kūryba. Buvo surasti dar nepra?uv? kūriniai, ir kompozitoriaus muzika ?m? skamb?ti koncert? sal?se.

Kūryba

J. S. Bacho muzika tapo baroko epochos simboliu: ji bene ry?kiausiai atspind?jo laikme?io dvasi? su barokui būdingomis muzikos intonacijomis. J. S. Bacho kūryba pasi?ymi rimtimi ir didybe.

J. S. Bacho gyvenimo metu vargonai buvo labai populiarus ir m?gstamas instrumentas. Muzika vargonams tapo visos Bacho kūrybos pagrindu. Svarbi? kompozitoriaus vargon? muzikos dal? sudaro choral? i?dailos. ?ie kūriniai kitaip vadinami choraliniais preliudais arba tiesiog choralais. Tai protestanti?k? giesmi? melodijos, kurias kompozitorius apipindavo savo sugalvotais profesionaliais balsais. ?i muzika dvelkia rimtimi, skatina susim?styti, susikaupti, nes tokios nuotaikos paprastai yra religin?s giesm?s tekste. Svarbiausias d?mesys ?iose i?dailose skiriamas pa?iai choralo melodijai.

Vietos, kuriose gyveno Johanas Sebastianas Bachas

Bacho laikais tarp muzikant? klest?jo improvizacijos menas, būdavo rengiamos geriausi? improvizuotoj? var?ytuv?s. Improvizacija vadinama kūryba tiesiog prie instrumento, kurios paprastai niekas neu?ra?in?davo. Improvizuodavo ba?ny?i? vargonininkai prie? pamaldas, improvizuodavo miest? muzikantai prie? pradedami dainuoti. V?liau ?ias improvizacijas imta u?ra?in?ti. Taip gim? nauji ?anrai muzikoje, vadinami preliudais, tokatomis, fantazijomis. Bacho choraliniai preliudai – taip pat improvizacijos, tik sukurtos choralo tema. Preliudai, tokatos, fantazijos būna labai ?vairios. Labiausiai i?pl?totos, turtingiausios yra fantazijos. Tokatos paprastai ry?kios savo gyvumu ir ?motorine“ ritmika. Preliud? muzikos kalba ?iek tiek kuklesn?. Daugelyje Bacho preliud? gausiai naudojamos imitacijos. Fuga vadinamas sud?tingas muzikos kūrinys. Tai 2, 3, 4, 5 ar net 6 bals? polifonija, komponuojama pagal grie?tas taisykles. Fuga bendrais bruo?ais primena imitacij?. Ji taip pat turi trumput? melodij? – tem?, kuri? pakartoja kiekvienas v?liau ?stoj?s balsas. Bachas fug? da?niausiai pradeda preliudu, tokata arba fantazija. Tai tarsi ??anga ? fug?, kuri paruo?ia nuotaik? muzikos, skamb?sian?ios v?liau. Tokia dviej? dali? kompozicija vadinama ciklu. Pats ?ymiausias Bacho kūrinys vargonams yra Tokata ir fuga d-moll (BWV 565). ?iame cikle tokata ir fuga skamba be pertraukos. Fugos tema nepastebimai i?auga i? energingos ir ver?lios tokatos.

Vokalin? instrumentin? muzika

Baroko epochoje jau buvo svarbiausi vokalin?s instrumentin?s muzikos ?anrai – oratorija, kantata, mi?ios. Daug ?i? ?anr? muzikos para?? ir Bachas. Did?iausi? kompozitoriaus kūrini? dal? sudaro religin?s ir pasaulietin?s kantatos. J? i?liko vir? 200. Tai tik ma?a t? kūrini? dalis, nes kompozitorius, dirbdamas ?v. Tomo ba?ny?ios kantoriumi, kiekvieno sekmadienio pamaldoms tur?davo para?yti po nauj? kantat?. I? pasaulietini? kantat? populiariausios tapo ?Valstie?i? kantata“ ir ?Kavos kantata“. Tai gyva muzika, kupina ?maik?taus liaudi?ko linksmumo. Jos muzikos kalba labai paprasta, melodijos artimos liaudies dainoms. Did?iausios apimties Bacho kūriniai yra Mi?ios h-moll ir pasijos. Pasija vadinamas pana?us ? oratorij? kūrinys, perteikiantis evangelijos siu?etus apie Kristaus kan?i?. Ry?kiausia Bacho kūryboje yra ?Mato pasija“. ?is kūrinys sudarytas net i? 78 numeri?. Tai arijos, re?ytatyvai, choralai, orkestro numeriai. Svarbiausias vaidmuo tenka chorui. Labai vertingas, kupinas gili? min?i? kūrinys yra J. S. Bacho Mi?ios h-moll. skirtingai nuo pasij?, mi?ios neturi siu?eto. Mi?ios – tai malda. Jose labai nedaug ?od?i?. Ta?iau nuolat kartojami, i?giedant kiekvien? raid?. Bacho mi?ias sudaro tradicin?s 5 dalys: ?Kyrie“, ?Gloria“, ?Credo“, ?Sanctus–Benedictus“, ?Agnus Dei“. Kompozitorius kiekvien? mi?i? dal? praple?ia, ?terpdamas papildom? numeri? – duet?, arij?, orkestro epizod?. Tod?l Bacho mi?ias sudaro 24 numeriai. Svarbiausias vaidmuo tenka chorui.

Muzika klavesinui

Bacho Sonatos g-moll smuikui (BVW 1001) rankra?tis

Tuo metu, kai gyveno ir kūr? Bachas, ?iuolaikinio fortepijono nebuvo, ta?iau Silbermanas jau kūr? instrumentus pianoforte, kuriuos Bachas kritikavo. ?vairiausi? konstrukcij? klavi?iniai instrumentai buvo m?gstami ir Vokietijoje. Jie puo?davo didik? rūm? sales, jais grodavo turtingesni miestel?nai. Nema?ai muzikos klavesinui para?? ir Bachas. ?iuo instrumentu kompozitorius grodavo tuomet, kai netur?davo po ranka vargon?. Did?ioji dalis kūrini?, para?yt? klavesinui, būdavo skiriami savo vaikams ir mokiniams mokyti, su polifonija supa?indinti. Daug toki? kūrin?li? sud?ta ? ?Anos Magdelenos Bach s?siuvin?“. Mokyti buvo para?ytos ir invencijos Tai nedidel?s apimties polifoniniai kūriniai, kuriuose skirtingi balsai nuolat imituoja t? pa?i? tem?. Bachas para?? 15 dvibalsi? ir 15 tribalsi? invencij?. ?tai, pavyzd?iui, dvibals? Invencija C-dur, kuri? pradeda vir?utinis balsas. ?i tema ry?ki ?sib?g?jan?io ritmo figūra, kuri ?i?meta“ ? vir?? auk??iausi?j? temos gars? sol. Invencijos tem? klausa lengvai pagauna, jis paprastai ?simenamas, tod?l nesunkiai atpa??stamas tolesn?je muzikos t?km?je. Dvibals? Invencija F-dur yra taip pat imitacin?s polifonijos kūrinys. Jos tema – linksmai ? vir?? ?okuojantys tonikos trigarsio garsai. Jie, pasiek? melodijos vir?ūn?, leid?iasi ?emyn. Tema netrukus suskamba v?liau ?stojusiame antrame balse. Gyva ir ?aisminga melodija girdima tai viename, tai kitame balse.

Siuitos klavesinui

Baroko epochoje siuitos ?anras buvo labai populiarus. Tod?l ir Bachas jam skyr? dalel? savo d?mesio. Skirtingai nuo jau pa??stam? kompozitoriaus kūrini?, siuitos yra homofonin? muzika. Joje ry?kiai i?skiriama melodija, kuriai kiti balsai tik pritaria. Ta?iau ir ?iuose kūriniuose jau?iama polifonijos meistro ranka. Bacho siuit? ?okiai praturtinami polifonin?s muzikos detal?mis. Vienur prie pagrindin?s melodijos prisijungia antras balsas, kitur pasigirsta pobalsiai, i?nyrantys i? akompanimento. Bacho siuitos sudarytos i? keturi? jau pa??stam? ?oki?, tarp kuri? ?terpiami kiti populiarūs ?okiai:

• alemanda – i?kilmingas, ramus vokie?i? ?okis. Jam būdingas lygus ritmas, da?niausiai keturi? ketvirtini? metras;
• kurant?, sekant kontrasto principu, – tai gyvo tempo ?okis, atkeliav?s i? Prancūzijos. Jam būdingas trij? ketvirtini? metras;
• ?iga – angl? jūreivi? ?okis da?niausiai baigdavo senovin? ?oki? siuit?. Tai gyvas ir greitas, smulkaus ritmo ?okis.

J. S. Bachas para?? ?e?ias ?Prancūzi?kas siuitas“ ir ?e?ias ?Angli?kas siuitas“. ?ie pavadinimai n?ra susij? su kuriais nors kompozitoriaus gyvenimo momentais. Tik ?Prancūzi?kos siuitos“ yra ?iek tiek paprastesn?s u? ?Angli?k?sias siuitas“.

Kiti muzikos ?anrai

Pasaulietin? ir religin? muzika n?ra visa did?iojo vokie?i? kompozitoriaus kūryba. Bachas para?? nema?ai muzikos orkestrui ir atskiriems muzikos instrumentams. Tai ?Brandenburgo koncertai“ orkestrui, koncertai klavesinui, smuikui ir kitiems instrumentams su orkestru, daugyb? kitos muzikos, para?ytos klavesinui, vargonams. J. S. Bachas u?baig? polifonijos klest?jimo epoch?.

Nuorodos

Vikicitatos

• Bacho archyvas Leipcige Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. (vokie?i?, angl? k.)
• Mato pasija Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. BWV 244 (lietuvi? k. angl? k.)
• Clavier-übung IV (Goldberg) Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. BWV 988/1087 (angl? k.)
• Mi?ios h – moll Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. BWV 232 (angl? k.)