【两会国是厅】以监督合力开创党内外监督工作新局面

![]() | ?io puslapio (jo dalies) turinys tur?t? būti kriti?kai per?iūr?tas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prie? tai per?iūr?ti puslapio aptarimus, jo kūrimo istorij? bei tarpinius keitimus). |
Kepeno klimato klasifikacija – viena i? da?niausiai naudojam? klimato klasifikacijos sistem?. Ji remiasi vietovi? metiniais arba m?nesiniais temperatūr? vidurkiais bei vidutiniu krituli? kiekiu ir i?skiria penkias pagrindines klimato kategorijas, dalinamas ? tipus bei potipius.
Klasifikacij? 1884 m. paskelb? vokie?i? kilm?s rus? klimatologas Vladimiras Kepenas. V?liau ji buvo kelis kartus papildyta, nema?ai prie to prisid?jo vokie?i? klimatologas Rudolfas Geigeris.
Klimato skirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Pagal Kepeno klasifikacij?, klimatas skirstomas ? penkias kategorijas, ?ymimas raid?mis A, B, C, D, E, o jos – ? smulkesnius tipus, taip pat turin?ius savo raid?.[2]
- Kategorij? tipai: f – krituliai metuose pasiskirst? tolygiai; m – musoniniai lietūs; s – sausos vasaros; w – sausos ?iemos.
- Tip? potipiai: a – kar??iausio m?nesio vidutin? temperatūr? vir?ija 22 °C; b – kar??iausio m?nesio vidutin? temperatūr? ?emesn? nei 22 °C; c – ma?au nei 4 m?nesi? vidutin? temperatūra vir?ija 10 °C; d – tas pats kaip c, bet ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra auk?tesn? nei -38 °C; h – kar?ta ir sausa i?tisus metus, metin? vidutin? temperatūra vir?ija 18 °C; k – ?alta ir sausa i?tisus metus, metin? vidutin? temperatūra ?emesn? nei 18 °C.
Remiantis ?iais kriterijais, i? viso egzistuoja 28 klimato tipai, besiskiriantys metiniu temperatūr? kitimu ir krituli? pasiskirstymu.[3]
A: tropinis klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Pagrindinis tropinio klimato po?ymis – kiekvieno m?nesio metuose vidutin? temperatūra yra auk?tesn? nei 18 °C. Metinis krituli? kiekis vir?ija 1500 mm, ta?iau jie gali būti pasiskirst? netolygiai. ?ios grup?s tipai:
- Af: pusiaujinis arba dr?gn?j? atogr??? mi?k? klimatas, kuriam būdingas didelis krituli? kiekis (kiekvien? m?nes? ne ma?esnis nei 60 mm, metinis vir?ija 2000 mm), sezon? nebuvimas. ?al?iausio met? m?nesio vidutin? temperatūra nuo kar??iausio skiriasi ma?iau nei 3 °C. Auk??iausia temperatūra dien? yra apie 32 °C, ?emiausia nakt? – 22 °C. ?iam klimatui būdingi atogr??? mi?kai.
- Am: subekvatorinis arba tropini? muson? klimatas, kuriam būdingas sausasis (ma?iau nei 60 mm, bet daugiau nei (100 – metinis krituli? kiekis (mm) / 25) mm krituli? per m?nes?) sezonas v?sesniais met? m?nesiais ir dr?gnasis sezonas kar??iausiais. ?ia aptinkami musoniniai mi?kai.
- Pavyzd?iai: Bangaloras (Indija).
- Aw arba As: savan? klimatas, kuriam būdingas ry?kus sausasis sezonas (ma?iau nei 60 mm ir ma?iau nei (100 – metinis krituli? kiekis (mm) / 25) mm krituli? per m?nes?). Dr?gnuoju sezonu paprastai i?krenta ma?iau nei 1000 mm krituli?. Augalija palyginti skurdi.
B: sausas klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Sausas klimatas i?siskiria tuo, kad j? turin?iose vietov?se i?krenta ma?iau krituli? nei j? i?garuoja. Jam būdingas ma?as santykinis oro dr?gnumas, giedri ir v?juoti orai, didelis dienos ir nakties temperatūr? skirtumas. BW klimato tipas dengia 12% ?em?s sausumos. BS klimato tipas – 14% sausumos.
- BWh: sausas, kar?tas aridinis arba dykum? klimatas. Vidutin? metin? temperatūra vir?ija 18 °C. Labiausiai sutinkamas atogr??in?se platumose. ?io potipio vietov?se fiksuojamos auk??iausios ?em?s temperatūros (iki 58 °C).
- Pavyzd?iai: Berbera (Somalis), Elis Springsas (Australija), Sacharos dykuma.
- BWn: sausas, ?velni? temperatūr? aridinis arba dykum? klimatas. Labiausiai paplit?s ?emyn? vakarin?se pakrant?se, tropin?se arba artimoms tropin?ms platumose. Taip pat, dideliuose auk??iuose vir? jūros lygio, kur paprastai vyraut? kar?tos dykumos (BWh) klimato tipas. Visus metus vyrauja ?velnios temperatūros.
- Pavyzd?iai: Atakamos dykuma, Lima (Peru).
- BWk: aridinis arba dykum? klimatas, kuriam būdingos kar?tos vasaros, ta?iau ?iem? temperatūra nukrenta iki neigiamos. ?is klimato potipis sutinkamas vidutin?se platumose, ten, kur auk?ti kalnai suformuoja lietaus ????l? ir neleid?ia ?io klimato vietov?se i?kristi reguliariems krituliams.
- Pavyzd?iai: Gobio dykuma (Mongolija, Kinija), Kyzylkumas (Centrin? Azija)
- BSh ir BSk: sausas semiaridinis (pusdykumi?) arba stepi? klimatas. Krituli? jame kiek daugiau nei dykum? klimate, skurdi augalija, vyrauja ?ol?s. Kar?to klimato potipis (BSh) būdingas platumose tarp 20° ir 30° nuo pusiaujo. Būdingos kar?tos ar net labai kar?tos vasaros ir ?iltos ?iemos. ?alto klimato potipis (BSk) sutinkamas vidutin?se platumose ir dideliuose auk??iuose vir? jūros lygio tropin?se platumose. Būdingos ne tokios kar?tos vasaros, o ?iem? temperatūra nukrenta iki neigiamos, gali i?kristi sniegas.
- Pavyzd?iai: Monter?jus (Meksika), Denveris (JAV).
C: ?velni? ?iem? vidutini? platum? klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]


?iai klimato kategorijai būdingos kar?tos vasaros ir ?velnios ?iemos. ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra yra auk?tesn? nei 0 °C, bet v?sesn? nei 18 °C.
- Cfa: dr?gnas subtropik? klimatas su tvankiomis dr?gnomis vasaromis ir sausesn?mis ?iemomis. Vyrauja rytin?se ?emyn? dalyse. ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 0 °C, bent vieno m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 22 °C ir bent keturis m?nesius vidutin? temperatūra turi vir?yti 10 °C. Krituli? pasiskirstymas per metus yra tolygus.
- Pavyzd?iai: Bostonas (JAV), Buenos Air?s (Argentina).
- Cfb: vidutini? platum? jūrinis klimatas su ma?ai krituli? turin?iomis trumpomis vasaromis ir dr?gnais likusiais met? laikais. ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 0 °C, nei vieno m?nesio vidutin? temperatūra nevir?ija 22 °C ir bent keturis m?nesius vidutin? temperatūra vir?ija 10 °C. Vyrauja vakarin?se ?emyn? dalyse.
- Pavyzd?iai: Londonas (Did?ioji Britanija), Melburnas (Australija).
- Cfc: subpoliarinis jūrinis klimatas. Būdingas poliarin?ms platumoms ?alia jūr?, kur ?iltosios srov?s su?velnina klimat?: sezoniniai temperatūr? svyravimai nery?kūs, ?iemai nebūdingi ?al?iai, o vasaros labai v?sios. Vis? met? m?nesi? vidutin? temperatūra vir?ija 0 °C, 1-3 m?nesi? vidutin? temperatūra vir?ija 10 °C
- Pavyzd?iai: Farer? salos, Punta Arenasas (?il?)
- Cwa: Musono ?takotas dr?gnas subtropik? klimatas. ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 0 °C, bent vieno m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 22 °C ir bent keturis m?nesius vidutin? temperatūra vir?ija 10 °C. Dr?gniausiam m?nesiui (vasar?) tenkantis krituli? kiekis vir?ija bent 10 kart? sausiausiam m?nesiui (?iem?) tenkan?i? krituli? kiek?.
- Pavyzd?iai: Indijos ?iaurin? dalis, Kinijos pietrytin? dalis.
- Cwb: subtropinis auk?tum? klimatas arba vidutini? platum? jūrinis klimatas su sausomis ?iemomis. Būdingas subtropik? auk?tumoms, kur temperatūra ?emesn?, bet i?laikomos subtropinio klimato charakteristikos, kuriuose nebūdingi ry?kūs sezoniniai temperatūr? svyravimai, kas taip pat būdinga vidutini? platum? jūriniam klimatui. ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra yra auk?tesn? nei 0 °C ir bent keturis m?nesius vidutin? temperatūra vir?ija 10 °C. Dr?gniausiam m?nesiui (vasar?) tenkantis krituli? kiekis vir?ija bent 10 kart? sausiausiam m?nesiui (?iem?) tenkan?i? krituli? kiek?.
- Pavyzd?iai: Meksikas (Meksika), Adis Adeba (Etiopija).
- Cwc: ?altas subtropik? auk?tum? klimatas, kuriuose visus metus temperatūros būdingos tarp 0 °C ir 10 °C, kas taip pat būdinga subpoliariniam jūriniam klimatui, i?skyrus tai, kad ?iemos būna sausos.
- Pavyzd?iai: Altiplanas (Bolivija).
- Csa: kar?t? vasar? vidur?emio klimatas su ilga sausa vasara ir lietinga ?iema (krituli? kiekis tarp dr?gniausio ir sausiausio m?nesio skiriasi bent tris kartus). Laikomas ?tipiniu vidur?emio klimatu“, nes ?is potipis yra labiausiai paplit?s. ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 0 °C, bent vieno m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 22 °C ir bent keturis m?nesius vidutin? temperatūra turi vir?yti 10 °C.
- Pavyzd?iai: Valensija (Ispanija), Los And?elas (JAV), Pertas (Australija).
- Csb: ?ilt? vasar? vidur?emio klimatas su ilga sausa vasara ir lietinga ?iema (krituli? kiekis tarp dr?gniausio ir sausiausio m?nesio skiriasi bent tris kartus). Nuo Csa potipio skiriasi tuo, kad v?sios vandenyn? srov?s neleid?ia vasaroms būti tokioms kar?toms. ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 0 °C, nei vieno m?nesio vidutin? temperatūra nevir?ija 22 °C ir bent keturis m?nesius vidutin? temperatūra vir?ija 10 °C.
- Pavyzd?iai: Portas (Portugalija), San Franciskas (JAV), Keiptaunas (PAR).
- Csc: v?si? vasar? vidur?emio klimatas, kur krituli? kiekis tarp dr?gniausio ir sausiausio m?nesio skiriasi bent tris kartus. Vis? met? m?nesi? vidutin? temperatūra vir?ija 0 °C, 1-3 m?nesi? vidutin? temperatūra vir?ija 10 °C. Gana retas. Paplit?s tik tam tikrose auk?tum? vietov?se, ?alia ?emiau paplitusi? kit? potipi? vidur?emio klimato vietovi?.
D: ?alt? ?iem? vidutini? platum? klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
?altam vidutini? platum? klimatui būdingos ?iltos vasaros ir ?altos ?iemos. ?al?iausio m?nesio vidutin? temperatūra ?emesn? nei 0 °C ?il?iausio met? m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 10 °C, o ?al?iausio nenukrenta ?emiau -30 °C.
- Dfa: kar?t? vasar? vidutini? platum? klimatas. Dr?gna, krituliai pasiskirst? tolygiai i?tisus metus. ?il?iausio m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 22 °C. Aptinkamas daugiausia ?iauriniam ?em?s pusrutulyje, vidutinio klimato juostos pietiniame pakra?tyje. Daugiausia paplit?s ?emyn? gilumose, kur ry?kesni sezoniniai temperatūr? svyravimai, n?ra ?velninan?io jūros poveikio. ?aln? paprastai nebūna 5-6 m?nesius per metus.
- Dfb: ?ilt? vasar? vidutini? platum? klimatas. Dr?gna, krituliai pasiskrist? tolygiai i?tisus metus. Nei vieno m?nesio vidutin? temperatūra nevir?ija 22 °C. Paplit?s ?iauriau nei kar?t? vasar? vidutini? platum? klimatas. ?aln? paprastai nebūna 3-5 m?nesius per metus. Vasar?, kar??iai (30 °C ir daugiau) retai kada trunka ilgiau nei savait?. ?is klimato potipis paplit?s visoje Lietuvos ir likusi? Baltijos valstybi? teritorijose, tik ?ioje vietov?je sezonin? temperatūr? svyravim? ?velnina jūros poveikis.
- Dfc: subarktinis klimatas, tik 1-3 men?sius per metus vidutin? m?nesio temperatūra vir?ija 10 °C. Dr?gna, krituliai tolygiai pasiskirst? i?tisus metus. ?iemos ilgos ir ?altos, o vasaros v?sios ir trumpos, nors temperatūra ?il?iausiais m?nesiais gali kartais pakilti net iki 30 °C.
- Pavyzd?iai: Rovaniemis (Suomija), Murmanskas (Rusija), Ankorid?as (Aliaska).
- Dfd: labai ?alt? ?iem? subarktinio klimato potipis, kai bent vieno m?nesio vidutin? temperatūra yra ?emesn? nei -38 °C, ta?iau vasaros ?iltos, 1-3 m?nesius vidutin? m?nesio temperatūra pakyla vir? 10 °C ir ?il?iausiais m?nesiais gali būti labai ?ilta. ?io potipio klimato vietov?se stebimi patys ry?kiausi sezoniniai temperatūr? svyravimai, o ?iem? – pa?ios ?emiausios temperatūros u? Antarktidos rib?. Paplit?s Sibiro ?iaur?s rytin?je dalyje, ?emyno glūdumoje.
- Pavyzd?iai: Verchojanskas (Rusija)
- Dwa: musono ?takotas kar?t? vasar? (bent vieno m?nesio vidutin? temperatūra vir?ija 22 °C) vidutini? platum? klimatas. ?iema paprastai būna sausa, o dr?gniausi? m?nes? vasar? krituli? bent 10 kart? daugiau, negu sausiausi? m?nes? ?iem?.
- Pavyzd?iai: Tiandzinas (Kinija), Seulas (Piet? Kor?ja).
- Dwb: musono ?takotas ?ilt? vasar? (nei vieno m?nesio vidutin? temperatūra nevir?ija 22 °C) vidutini? platum? klimatas. ?iema paprastai būna sausa, o dr?gniausi? m?nes? vasar? krituli? bent 10 kart? daugiau, negu sausiausi? m?nes? ?iem?.
- Dwc: musono ?takotas subarktinis (tik 1-3 m?nesius vidutin? m?nesio temperatūra pakyla vir? 10 °C) klimatas. ?iema paprastai būna sausa, o dr?gniausi? m?nes? vasar? krituli? bent 10 kart? daugiau, negu sausiausi? m?nes? ?iem?.
- Dwd: musono ?takotas (dr?gniausio m?nesio krituli? kiekis vir?ija 10 kart? sausiausio m?nesio krituli? kiek?) labai ?alt? ?iem? subarktinio klimato potipis (dr?gniausio m?nesio krituli? kiekis vir?ija 10 kart? sausiausio m?nesio krituli? kiek?). Bent vieno m?nesio vidutin? temperatūra yra ?emesn? nei -38 °C, ta?iau vasaros ?iltos, 1-3 m?nesius vidutin? m?nesio temperatūra pakyla vir? 10 °C ir ?il?iausiais m?nesiais gali būti labai ?ilta. Kaip ir Dfd potipis, pasi?ymi ry?kiausiais sezoniniais temperatūr? svyravimais, ?iem? – pa?iomis ?emiausiomis temperatūromis u? Antarktidos rib?. Paplit?s Sibiro ?iaur?s rytin?je dalyje, ?emyno glūdumoje.
- Pavyzd?iai: Oimiakonas (Rusija).
- Dsa: vidutini? platum? klimatas, su kar?tomis, sausomis vasaromis (vidutin? bent vieno m?nesio temperatūra vir?ija 22 °C ir bent 5 m?nesius laikosi auk?tesn? nei 10 °C vidutin? m?nesio temperatūra). ?iemos dr?gnos, vidutin? bent vieno m?nesio temperatūra nukrenta ?emiau 0 °C. ?iem? vidutini?kai i?krenta 3 kartus daugiau krituli? nei vasar?. Paplit?s kalnuotose vietov?se vidutin?se platumose.
- Dsb: vidutini? platum? klimatas, su kar?tomis, ?iltomis, sausomis vasaromis (laikosi ?emesn? nei 22 °C vidutin? m?nesio temperatūra). ?altos, dr?gnos ?iemos. ?iem? vidutini?kai i?krenta 3 kartus daugiau krituli? nei vasar?. Paplit?s kalnuotose vietov?se vidutin?se platumose.
- Pavyzd?iai: Sachalino Aleksandrovskas (Rusija).
- Dsc: subarktinis klimatas su v?siomis, sausomis vasaromis (1-3 m?nesius vidutin? temperatūra pakyla vir? 10 °C). ?altos arba labai ?altos, dr?gnos ?iemos. ?iem? vidutini?kai i?krenta 3 kartus daugiau krituli? nei vasar?. Paplit?s kalnuotose vietov?se subarktin?se platumose.
- Dsd: subarktinis klimatas su v?siomis, sausomis vasaromis. ?iemos dr?gnesn?s ir labai ?altos. Paplit?s Ryt? Sibiro vietov?je, ?emyno glūdumoje, kur vidutin? ?iemos temperatūra nukrenta ?emiau -38 °C.
E: poliarinis klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]

Poliariniame klimate ?il?iausio met? m?nesio temperatūros vidurkis nevir?ija 10 °C. Turi du tipus:
- ET: v?sus tundros klimatas, kuriam būdinga skurdi augmenija. Vidutin? vis? met? m?nesi? vidutin? temperatūra ma?esn? nei 10 °C, bet didesn? nei 0 °C. Sutinkamas ?iaurin?se platumose, kur veikia ?velninantis jūros poveikis arba kalnuotose vietov?se vir? med?i? linijos.
- ETf: ?altas tundros klimatas, kuriam būdinga skurdi augmenija ir am?inasis ??alas. Bent vien? m?nes? vidutin? temperatūra nukrenta ?emiau 0 °C. Gali tur?ti ir ledyn? klimato po?ymi?. Sutinkamas ?iaurin?se platumose, ?emyn? glūdumose arba kalnuotose vietov?se vir? med?i? linijos.
- EF: ledyn? (ledo kepur?s) klimatas, kuriame visais m?nesiais laikosi ?emesn? nei 0 °C vidutin? temperatūra. Dominuoja ten, kur paplit? ledynai (?ymiausiai pavyzd?iai: vidin?s Grenlandijos ir Antarktidos dalys), taip pat labai dideliuose auk??iuose vir? jūros lygio. Antarkties ?emyno glūdumoje fiksuojamos pa?ios ?emiausios ?em?je temperatūros (iki -90 °C)
- Pavyzd?iai: Amundseno-Skoto piet? a?igalio stotis, Vostoko stotis.
Privalumai ir trūkumai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Kepeno klimato klasifikacija pagr?sta temperatūr? ir krituli? matavimais, kurie nuo seno vykdomi daugelyje pasaulio viet? ir leid?ia tiksliai ?vertinti konkre?ios vietov?s klimato tip?. ?ie du rodikliai yra vieni svarbiausi? faktori?, ?takojan?i? dirvo?em?, flor?, faun?, kra?tovaizd?, tod?l manoma, kad r?mimasis jais klasifikuojant klimat? yra svarbus ir pagr?stas. Be to, Kepeno klasifikacija gerai atspindi vietovi? gyvosios gamtos skirtumus, tod?l gali būti lengvai derinama su biogeografijos mokslu.[4]
Klasifikacijos trūkumu laikomas nesugeb?jimas ?vertinti trumpalaiki?, ta?iau kai kuriuose vietov?se itin svarbi?, klimatini? ypatybi?.[5] Sistema taip pat neatsi?velgia ? kitus metereologinius faktorius, kaip kad oro dr?gm?, v?j? ir pan.[6]
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Peel, M. C. and Finlayson, B. L. and McMahon, T. A. (2007). ?Updated world map of the K?ppen–Geiger climate classification“. Hydrol. Earth Syst. Sci. 11: 1633–1644. ISSN 1027-5606.
{{cite journal}}
: CS1 prie?iūra: multiple names: authors list (link) (direct: Final Revised Paper) - ↑ Robert V. Rohli, Anthony J. Vega. Climatology. Jones & Bartlett Learning, 2011, p. 154–157
- ↑ Pidwirny, M. ?Climate Classification and Climatic Regions of the World“. Fundamentals of Physical Geography, 2nd Edition, University of British Columbia Okanagan, 2006; tikrinta: 2025-08-14
- ↑ James F. Petersen, Dorothy Sack, Robert E. Gabler. Physical Geography. Cengage Learning, 2011, p. 200
- ↑ Robert V. Rohli, Anthony J. Vega. Climatology. Jones & Bartlett Learning, 2011, p. 157
- ↑ Jacqueline Smith. The Facts on File Dictionary of Weather and Climate. Infobase Publishing, 2009, p. 134–135
Susij? straipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]