人物 | 顾莹：用摄影尊重地球上的每一个生灵
|
?iam straipsniui ar jo daliai trūksta i?na?? ? patikimus ?altinius. Jūs galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais. |
| Europos istorinis regionas Livland | |
|---|---|
| ?alis | Latvija, Estija |
| Tautos | latviai, estai, lyviai |
| Valstyb?s | Livonijos o., Ryga, Rygos v., Kur?o v., Tartu v., Sare-Lian?s v., Kur?o h. |
| Miestai | Ryga |
 | |
Livonija (vok., ?ved., dan. Livland, sen. ?ved. Liffland, latv. Livonija, est. Liivimaa, m. lot. Livonia, lenk. Inflanty) – istorinis regionas dabartin?s Latvijos ir Estijos teritorijoje. ?io regiono vardu buvo ?inomi ?vairūs politiniai vienetai.
Taip pat taip vadinama feodalin? konfederacija, nuo 1346 m. ap?musi bene vis? dabartin?s Latvijos ir Estijos teritorij?, dar vadinama Marijos ?eme (lot. Terra Mariana) (kaip analogi?kai prūs? ?em?s (Prūsija) buvo vadinamos ?v. Petro ?eme), o v?liau – Livonijos konfederacija.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Ilgainiui keit?si supratimas, kas yra ?Livonija“. XII a. pabaigoje–XIII a. prad?ioje Livonija buvo vadinama lyvi? gen?i? apgyventa teritorija dab. Latvijos pajūryje. Po to, kai buvo nukariautos ir kristianizuotos pagoni? balt? ir Pabaltijo fin? ?em?s, Livonija ?m? reik?ti gerokai didesn? teritorij?, kuri? vakaruose ribojo Baltijos jūra (Rygos ?lanka), ?iaur?je – Suomijos ?lanka, rytuose Peipaus e?eras, kuris skyr? nuo Pskovo respublikos. Pietin? Livonijos riba, nusistov?jusi XIV a., didele dalimi sutampa su dabartine Lietuvos–Latvijos siena. Livonija taip pat ap?m? kelias Baltijos jūros salas. Did?iausios j? – Sarema ir Hyjuma.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Senoji Livonija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Iki Livonijos kaip atskiro kultūrinio regiono susiformavimo XIII a. kra?te gyveno lyvi?, est?, ?iemgali?, kur?i?, s?li? ir latgali? gentys. Pradedant XII a. pabaiga, ? ?ias teritorijas ?m? skverbtis vokie?iai ir danai, kurie vykd? kry?iaus ?ygius ? Pabaltij?. Min?t? gen?i? u?kariavimo eig? apra?o Henriko Latvio kronika. Kolonistai steig? stiprius uostus, kaip kad Ryga, Revalis. Ekspansij? vykd? Rygos arkivyskupija (?kurta 1186 m.) ir Kalavijuo?i? ordinas, ?kurtas vyskupo Alberto 1202 m.
Vokie?i? ir dan? valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]XIII a. nukariaut? gen?i? teritorijoje susiformavo 7 atskiros krik??ioni?kos valstyb?s, neretai prie?i?kos viena kitai. Nuo 1237 m. Kalavijuo?i? ordinas tapo Teuton? (Kry?iuo?i? ordinas, kitaip Vokie?i? ordinas) ordino dalimi, bet i?laik? atskir? valdymo struktūr?, tur?jo savo magistr? ir kitus pareigūnus, toliau istorijoje ?inomas kaip Livonijos ordinas. ?iose teritorijose ?sikūr? miestai, ypa? Ryga, irgi tvark?si labai savaranki?kai. Be j? buvo 5 vyskupyst?s. ?ias atskiras valstybes i? prad?i? jung? vis? kry?inink? nominalus siuzerenas, kuriuo buvo Romos katalik? ba?ny?ios popie?ius. Antras nominalus siuzerenas buvo ?ventosios Romos imperijos imperatorius, kadangi vyskupys?i? vyskupai buvo ir pasaulietiniai kunigaik??iai.
6 i? j? sudar? konfederacin? valstyb?, kuri i? prad?i? vadinta Marijos ?eme, o v?liau – Livonijos konfederacija. Latvi? ir est? istoriografijoje dar yra ?inomas pavadinimas ?senoji Livonija“. Konfederacij? sudar? Livonijos ordinas, laisvasis Rygos miestas, Rygos, Kur?o, Tartu, Sare-Lian?s (Ezelio–Viko) vyskupyst?s. ?iaurin?je Livonijoje egzistavo Estijos kunigaik?tyst?, kuri 1346 m. inkorporuota ? Ordino ?emes.
Ilg? laik? Livonijos ordino siuzerenu buvo Rygos arkivyskupas, ir ordinas ?vairiais būdais steng?si jo vir?enyb?s nusikratyti. Livonijos ordinas steng?si centralizuoti valdym?, pajungti sau kitas valstybes, bet jam tai nepavyko. Nuo XV a. prad?ios prad?ti ?aukti bendri Livonijos valdymo organai – landtagai. Livonijos ordinui pralaim?jus Pabaisko mū?yje 1435 m., su?auktas Valkos landtagas galutinai ?tvirtino konfederacin? valstyb?s pobūd?. ? landtag? sud?t? ir ? ?alies valdym? buvo ?traukti bajorijos (riterijos) ir miest? atstovai.
Abiej? Taut? respublikos ir ?vedijos valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Nuo 1561 m. ir po Livonijos karo Livonijos konfederacija buvo padalinta tarp Abiej? Taut? Respublikos, ?vedijos ir Danijos. Livonijos (Infliant?) vardu ir toliau buvo vadinamos ?em?s, prijungtos prie LDK, t. y. Piet? Estija, Latvijos Vid?em? ir Latgala. Pietin?se Livonijos ?em?se (Kur?em?je) suformuota vasalin? Kur?o hercogyst?. ?iaurin? dal? u?vald?iusi ?vedija ten suformavo Estijos kunigaik?tyst?.
Nuo 1621 m. Ni?tato sutartimi ?vedams gavus Ryg?, Livonija (?ved? Livonija) buvo vadinamos i? Lenkijos-Lietuvos atimtos ir ?vedijos valdomos latvi? ir est? apgyventos teritorijos (Piet? Estija ir Latvijos Vid?em?), o Livonijos vaivadija (Inflanty Polskie) buvo vadinama Lenkijai-Lietuvai likusi Latgala.
Po XVIII a.
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Po ?iaur?s karo (1700–1721 m.) ?ved? Livonijos teritorijas prijungus prie Rusijos imperijos, buvo i?laikytas regiono padalinimas ? keturias dalis. Jas atstovavo Lifliandijos, Estliandijos, Kur?o ir Pskovo gubernijos. ?is administracinis padalinimas i?laikytas iki 1918 m.
Po ?i? met? teritorijoje susiformavo Latvijos ir Estijos respublikos, egzistavusios iki 1941 m. Per Antr?j? pasaulin? kar? regionas priklaus? Nacistin?s Vokietijos Ostlando teritorijai. Po karo 1945 m. ?ia sukurtos Latvijos ir Estijos Taryb? Socialistin?s Respublikos. 1991 m. atkurta Latvijos ir Estijos nepriklausomyb?.