江西新余市网信办举办宣传贯彻《网络安全法》培训活动

Piotras ?aikovskis
Gim?	1840 m. gegu??s 7 d. Votkinskas, Viatkos gubernija, Rusijos imperija
Mir?	1893 m. lapkri?io 6 d. (53 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
T?vas	Ilja Petrovi?ius ?aikovskis
Motina	Aleksandra Andrejevna ?aikovskaja
Veikla	rus? kompozitorius
I?silavinimas	Peterburgo Teis?s mokykla
Alma mater	Sankt Peterburgo konservatorija
Vikiteka	Piotras ?aikovskis
Para?as

百度 在民盟77年的光辉历程中，我们拥有很多像陶公这样的领导人，他们“立德、立功、立言”，道德文章足称楷模。

Piotras Ilji?ius ?aikovskis (rus. Пётр Ильич Чайковский; 1840 m. gegu??s 7 d.Votkinskas, netoli Uralo, Rusijos imperija – 1893 m. lapkri?io 6 d.Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – rus? romantin?s eros kompozitorius, vienas produktyviausi? vokalin?s ir instrumentin?s muzikos kūr?j?. Muzikai būdingas rusi?kas charakteris, ta?iau jo muzika buvo labiau vakarieti?ka, nei kit? tuometini? Rusijos kompozitori?, nes ?aikovskis s?kmingai derino rusi?kas liaudies melodijas ir tarptautinius elementus.

Vaikyst?s metai

?aikovski? ?eima 1848 metais: i? kair?s ? de?in? Piotras, s?di jo motina, toliau seserys Aleksandra ir Zinaida, brolis Nikolajus ir t?vas (pirm? kart? fotografij? publikavo Modestas ?aikovskis 1906 m.)

Piotras ?aikovskis gim? 1840 m. gegu??s 7 d. nedideliame Votkinsko miestelyje (Urale), metalurgijos fabriko direktoriaus Iljos Petrovi?iaus ?aikovskio ir jo ?monos Aleksandros Andrejevnos ?aikovskajos ?eimoje. Jis buvo antras vaikas ?eimoje: 1838 m. gim? vyresnysis brolis Nikolajus, 1842 m. – sesuo Aleksandra, 1843 m. – jaunesnysis brolis Ipolitas. Ilja ?aikovskis i? pirmosios santuokos tur?jo dukter? Zinaid?. Su ?aikovskiais gyveno ir j? giminait?s: teta Nade?da Timofejevna ir dukter??ios Lidija ?aikovskaja (na?lait?) bei Nastasja Vasiljevna Popova. Vaikai gyveno namo mezonine.

1844 m. ? Votkinsk? i? Sankt Peterburgo mokyti ?aikovski? vaik? atvyko guvernant? prancūz? Fanni Diurbach (Fanny Dürbach (1822–1901 m.)), kuri? visi ?iltai pri?m?: ?Pasitikti i?b?go daug ?moni?, prasid?jo apkabinimai ir bu?iniai, tarp ?moni? buvo sunku atskirti artimuosius nuo tarn?, toks meilus ir ?iltas buvo visuotinis vis? d?iaugsmas. Mano t?vas pri?jo prie jaunosios merginos ir pabu?iavo j? kaip giminait?. ?is paprastumas, patriarchaliniai santykiai i? karto su?ild? jaun?j? u?sieniet? ir padar? j? beveik ?eimos nare“.

Piotro t?vai m?go muzik?: t?vas jaunyst?je grojo fleita, motina – arfa ir pianinu, taip pat dainavo romansus. Guvernant? Fanni Diurbach netur?jo muzikinio i?silavinimo, ta?iau taip pat m?go muzik?.

Būdamas ?e?eri? met?, Piotras jau neblogai skait? prancūzi?kai ir voki?kai. I? kit? vaik? jis i?siskyr? nepaprastu ?velnumu, jautrumu kito nelaimei ir bet kokiai neteisybei. Pirmieji muzikiniai ?spūd?iai, kaip v?liau pasakojo kompozitorius, susij? su neapsakomo gro?io liaudies dainomis ir motinos dainuojamais romansais, arijomis. I? vis? kūrini? ypa? ilgai atmintyje i?liko Aliabjevo ?Lak?tingala“, visada primindavo motin?.

?aikovski? namuose stov?jo fortepijonas, taip pat i? sostin?s atve?tas instrumentas – orkestrina (mechaniniai vargonai). Būtent per orkestrin? ma?asis Piotras pirm? kart? i?girdo Cerlinos arij? i? Mocarto ?Don ?uano“, kas padar? jam didel? ?spūd?. Ant ?i? vargon? voleli? taip pat buvo i?traukos i? Rosinio, Belinio ir Donice?io oper?. Pirm? kart? prie fortepijono Piotr? tikriausiai pasodino motina, v?liau 1845–1848 m. j? ?m? mokyti Marija Pal?ikova, kilusi i? baud?iaunink? ir pramokusi muzikos.

Kol ?aikovski? ?eima gyveno Votkinske, jiems da?nai vakarais tekdavo gird?ti fabriko darbinink? ir valstie?i? dainas. I? guvernant?s Fanni Diurbach v?lesni? met? lai?ko Piotrui ?aikovskiui: ?Man ypa? patiko ramūs, aksominiai vakarai vasaros pabaigoje… i? balkono klaus?m?s ?velni? ir liūdn? dain?, tik jos vienos nutraukdavo ?i? nuostabi? nakt? tyl?. Jūs turite jas atsiminti, n? vienas i? Jūs? tada n?jo miegoti. Jei ?simin?te ?ias melodijas, perteikite jas savo muzikoje. Jūs su?av?site tuos, kas negali j? gird?ti Jūs? ?alyje.“

Vaikyst?je Piotras ?aikovskis kūr? poezij?, daugiausiai prancūz? kalba ir labai dom?josi Liudviko XVII biografija ir gyvenimu. 1868 m. jau būdamas suaug?s Pary?iuje ?sigijo graviūr?, vaizduojan?i? Liudvik? ?ventykloje, ir j? ?r?mino. Ilg? laik? ?i graviūra ir Antono Rubin?teino portretas buvo vienintel?s jo nam? puo?menos.

1848 m. vasario m?nes? Ilja Piotrovi?ius ?aikovskis i??jo ? pensij?, tur?damas generolo-majoro laipsn?. T? pa?i? met? rugs?j? su visa ?eima jis laikinai persik?l? gyventi ? Maskv?, kad i?spr?st? priva?ios tarnybos klausim?. Fanni Diurbach, supratusi, jog ji jau gali būti na?ta vaikams, nes jiems reik?jo t?sti mokslus mokymo ?staigose, anksti ryte nuo vaik? slapta i??jo i? nam? ir pasipra?? j? priimti ? tarnyb? pas ?emvald?ius Neratovus. Kartu su savo daiktais ji i?sive?? ?Piotro muziej?“: popieriaus liku?ius, senas jo u?ra?? knygeles ir prira?ytus juodra??ius. Ji nusprend? pasilikti ?iuos daiktus, nes tik?jo, kad kada nors su Piotru tikrai susitiks.

Lapkri?io m?nes? ?eima persik?l? i? Maskvos ? Sankt Peterburg?, kur Piotras ir Nikolajus buvo i?si?sti ? ?melingo pensionat?. Pensionate vaikai lank? muzikos pamokas pas mokytoj? Filipov?, pirm? kart? aplank? teatr?, Piotr? su?av?jo opera, baletas ir simfoninis orkestras. Sankt Peterburge Piotras susirgo tymais, d?l j? atsirado komplikacij?, susijusi? su centrin?s nerv? sistemos veikla. Komplikacijos pasirei?k? priepuoliais, ta?iau tai gal?jo būti paveld?ta ir i? senelio Asiero.

Nusprendusi sūn? Nikolaj? leisti mokytis ? Kalnakasybos in?inieri? korpuso institut?, ?eima 1849 m. prad?ioje persik?l? ? Alapajevsk?, kur Ilja ?aikovskis buvo priimtas ? Jakovlevo ?p?dini? gamyklos vadovo pareigas. Nor?dami paruo?ti sūn? Piotr? tolesniems mokslams, t?vai 1849 m. pabaigoje nusamd? nauj? guvernant? Anastasij? Petrov?, k? tik baigusi? Nikolajevskio institut? Sankt Peterburge. 1850 m. gegu??s 13 d. Alapajevske gim? Piotro broliai dvyniai Anatolijus ir Modestas.

Pirm?j? studij? metai Peterburgo teis?s mokykloje

Piotras ?aikovskis su Peterburgo teis?s mokyklos studento uniforma 1859 m.

Imperatori?kosios teis?s mokyklos absolventai 1859 m., Piotras ?aikovskis 7-as i? kair?s pirmoje eil?je

1850 m. motina nuve?? Piotr? ? Peterburgo Teis?s mokykl?, kur berniukas ?stojo ? parengiam?j? klas?. Vienas svarbiausi? ?ios mokyklos privalum? buvo tas, kad ?ia besimokantiesiems buvo d?stoma muzika. 1850 m. rugpjū?io 22 d. Piotras ?aikovskis su motina apsilank? teatre, kuriame ?iūr?jo Glinkos oper? ?Ivanas Susaninas“. Piotras pirm? kart? i?girdo rus? oper?, atliekam? didelio orkestro, choro ir solist?. 1850 m. spalio viduryje jie apsilank? Adolfo Adamo balete ??izel?“, kuriame pagrindin? vaidmen? atliko ital? kilm?s balerina Karlota Grisi. Spalio m?nes? Aleksandra Andrejevna ?aikovskaja gr??o ? Alapajevsk? – ??lyk??i? Alapeich?“, kaip Piotras miest? pavadino viename i? savo lai?k? t?vams.

I?siskyrimas su motina Piotrui suk?l? psichologin? traum?. Jo patik?tinis Peterburge buvo ?eimos draugas Modestas Vakaras, kuris sekmadieniais nusivesdavo Piotr? ir jo brol? Nikolaj? pasisve?iuoti ? savo namus. Vien? tok? sekmadien? ?aikovskis ? glob?jo namus nety?ia u?ne?? skarlatina, pasigav?s j? vienoje i? parengiam?j? Teis?s mokyklos klasi?. Modesto Vakaro penkeri? met? sūnus Nikolajus susirgo ir staiga mir?. Pamat?s berniuko lavon? ir pirm? kart? susidūr?s su ?eimos sielvartu, de?imties met? Piotras ?aikovskis d?l visko kaltino save, nors niekas jam nepriekai?tavo ir net nusl?p? vaiko diagnoz?.

Iki 1851 m. pavasario Piotru rūpinosi Ivanas Veicas ir Platonas Vakaras. T? pa?i? met? baland? Piotras ?aikovskis pirm? kart? i?vydo imperatori? Nikolaj? I ?taip arti, kaip t?vo sofa stovi jo kontoros kabinete“ dvarinink? suva?iavimo vaik? pokilyje. Sentimentaliai aistringuose lai?kuose t?vams Piotras maldavo t?v? aplankyti j?, ta?iau per visus 1851 m. tik kart? trims savait?ms buvo atvyk?s berniuko t?vas.

1852 m. gegu?? Ilja ?aikovskis paliko tarnyb? ir su ?eima persik?l? gyventi ? Sankt Peterburg?, o Piotras s?kmingai i?laik? stojamuosius egzaminus ? pirm?j? Teis?s mokyklos klas?. Jo klas?s aukl?tojais buvo ?labai ribotas, bet labai geras, tai yra malonus ?mogus“ Ivanas Alopeusas ir Eduardas Galiardas de Bakara, o m?gstamiausias mokytojas buvo Josifas Beraras, d?st?s literatūr? ir prancūz? kalb?. Mokykloje Piotras mok?si groti fortepijonu pas Franc? Beker? (Franz Becker) ir dainavo chore, vadovaujamame Gabrielio Lomakino. Kadangi Piotras ?aikovskis tur?jo ger? klaus? ir malon? diskant?, jam da?nai tekdavo dainuoti sud?tingiausias partijas, vienu metu net vadovauti mokyklos chorui. Laisvalaikio valandomis berniukas m?gdavo improvizuoti gird?t? oper? ir savo paties sukurtomis temomis.

Pastatas Sankt Peterburge, kuriame buvo ?sikūrusi Imperatori?koji teis?s mokykla

Sekdamas muzikin? Sankt Peterburgo gyvenim? Piotras ?aikovskis pamat? abi Michailo Glinkos operas, taip pat Nestoro Kukolniko dram? ?Kunigaik?tis Cholmskis“, D?iakomo Mejerberio operas, taip pat Karlo V?berio romantin? oper? ?Laisvasis ?aulys“, susipa?ino su Aleksandro Dargomy?skio, ?uberto ir ?umano muzika. 1853 m. gegu?? kartu su Piotru ?aikovskiu vienoje klas?je mok?si poetas Aleksejus Apuchtinas (?Liolia"), jie susidraugavo ir j? draugyst? t?s?si vis? gyvenim?. Kaip artimiausias draugas Apuchtinas tur?jo nemenk? ?tak? ?aikovskiui: jo tik?jimui, vertyb?ms, ?sitikinimams ir literatūrin?ms pa?iūroms. Mokslo metais ?aikovskis prad?jo aktyviai skaityti, daugiausia tas knygas, kurios buvo t?v? namuose.

?aikovskio motina Aleksandra Andrejevna 1854 m. susirgo cholera. Gydytojai j? gyd?, ta?iau nes?kmingai, motina mir? 1854 m. bir?elio 25 d. ?e?i vaikai, i? kuri? vyriausiajam buvo ?e?iolika met?, sek? motinos karst?. Ilja ?aikovskis ?monos laidotuvi? dien? taip pat susirgo cholera, ta?iau i?gyveno. Gr??in?s Nikolaj? ir Piotr? mokytis ? klases, paskyr?s Aleksandr? ir Ipolit? ? u?daras mokymo ?staigas, Ilja ?aikovskis su ketveri? met? dvyniais kuriam laikui persik?l? gyventi pas savo brol? Piotr? ?aikovsk?.

1855–1858 m. vokietis pianistas Rudolfas Kiundingeris (Rudolph Kündinger), kur? sūnui Piotrui nusamd? t?vas, i?mok? Piotr? groti pianinu. Klas?je P. ?aikovskis taip pat susipa?ino su Vakar? Europos instrumentine muzika, grojo su mokytoju kūrinius keturiomis rankomis. Pamokos su Kiundingeriu buvo nutrauktos 1858 m. pavasar?, kai Ilja ?aikovskis d?l vienos aferos prarado vis? savo turt? ir ir buvo priverstas ie?koti darbo. Ilja ?aikovskis buvo paskirtas Technologijos instituto direktoriumi ir su vaikais persik?l? ? didel? valstybin? but?. 1859 m. gegu??s 25 d. Piotras ?aikovskis baig? Teis?s mokykl?, bir?elio 10 d. gavo pa?ym?jim? ir jam buvo suteiktas devintos klas?s tituluotojo patar?jo carin?s Rusijos imperijos rangas. V?liau Peterburgo teis?s mokyklos 50-me?io proga ?aikovskis sukūr? ?Tesinink? dain?“ ir ?Teisinink? mar??“. Mokyklos i?kilm?se jis atsisak? dalyvauti, d?l to 1885 m. gruod?io 5 d. abu kūriniai buvo atlikti be autoriaus.

I? karto po Teis?s mokyklos baigimo Piotras ?aikovskis ?stojo ? tarnyb? Rusijos imperijos Teisingumo ministerijos departamento I skyriuje, kur daugiausia rūpinosi valstie?i? reikalais. Laisvu nuo tarnybos metu jis pramogavo, lank? vakar?lius savo sesers Aleksandros, brolio Nikolajaus, pusseser?s Anetos bei bi?iulio poeto Apuchtino draugijoje, taip pat lank?si operos teatre, kur, veikiamas draugyst?s su Luid?iu Pi?oliu, kuris mok? j? ital? kalbos, atidav? pirmenyb? itali?kajai operai.

Tuo metu, t. y. 1859 m., did?ioji kunigaik?tien? Elena Pavlovna (imperatoriaus Aleksandro II teta) ir jos globotinis, pianistas bei kompozitorius Antonas Rubin?teinas, ?kūr? Rusijos muzikos draugij?, kuri tur?jo skatinti Rusijos talentus. 1861 m. Piotras ?aikovskis lank? Muzikos draugijos muzikos teorijos pamokas. 1861 m. pirm? kart? i?sipild? Piotro ?aikovskio noras i?vykti ? u?sien?: nuo 1861 m. bir?elio 18 d. iki rugs?jo 21 d. jis kartu su t?vo draugu in?inieriumi V. Pisarevu kaip vert?jas vyko ? komandiruot? po Europ?. Per tris m?nesius jie aplank? Berlyn?, Hamburg?, Briusel?, Antverpen?, Ostend?, London? ir Pary?i?.

Studijos Sankt Peterburgo konservatorijoje

Piotras ?aikovskis 1860-1863 m.

Piotro ?aikovskio mokytojai Antonas (de?in?je) ir Nikolajus Rubin?teinai 1910 m.

Id?ja derinti valstyb?s tarnyb? su muzikos pamokomis kilo kompozitoriaus t?vui Iljai Petrovi?iui ?aikovskiui. Jis slapta konsultavosi su Kiundingeriu, kuris anks?iau mok? muzikos jo sūn?, klausdamas, ar sūnus turi tikr? muzikin? talent?. Kiundingeris atsak?, jog ?Talento muzikai jis neturi, n?ra tinkamas muzikinei karjerai, prad?ti muzikin? karjer? jau per v?lu – jam greitai bus dvide?imt vieneri“. Nepaisant tokio nuvilian?io atsiliepimo, t?vas ragino sūn? t?sti muzikos mokslus. V?liau Kiuningeris apgailestaudamas ra??: ?Jei bū?iau gal?j?s numatyti, kas i?augs i? mūs? teisininko, bū?iau ra??s savo pamok? su juo dienora?t?“.

1861 m. rugs?j? Piotras ?aikovskis ?stojo ? Rusijos muzikos draugijos parengiam?sias klases, kurios 1862 m. buvo pertvarkytos ? Sankt Peterburgo konservatorij?, kur jis tapo vienu i? pirm?j? kompozicijos klas?s mokini?. Jo mokytojai konservatorijoje buvo Nikolajus Zaremba (kontrapunktas, muzikin? forma) ir Antonas Rubin?teinas (kompozicija ir instrumentai). Tuo pa?iu metu ?aikovskis mok?si groti fleita pas ital? fleitist?-virtuoz? Cezar? ?iard? (Cesare Ciardi) bei vargonais – pas vokie?i? vargoninink?-virtuoz? Henrik? ?til? (vok. Heinrich Stiehl). ?ymiausi P. ?aikovskio bendrakursiai buvo būsimieji rus? pianistai ir pedagogai Gustavas Krosas ir Karlas Fanas-Arkas, vokie?i? kompozitorius ir dirigentas Richardas Mecdorfas (Richard Metzdorff). Iki 1863 m. ?aikovskis derino muzikos studijas su pareigūno tarnyba, ta?iau, primygtinai reikalaujant Antonui Rubin?teinui, paliko darb?, visi?kai atsidav?s muzikai.

1863 m. Piotras ?aikovskis dalyvavo rus? kompozitoriaus Aleksandro Serovo operos ?Judita“ premjeroje. Konservatorijoje jis artimai draugavo su būsimu i?kiliu muzikos kritiku Hermanu Laro?u, kuris anks?iau vis? kit? sugeb?jo ?vertinti kompozitoriaus talent? ir su kuriuo ilgas valandas ?aikovskis grojo keturiomis rankomis. 1865 m. vasar? ?aikovskis praleido su seserimi Aleksandra Kamenkoje (Ukraina). V?liau gr??o ? Sankt Peterburg?, kur atsisveikino su i?vykstan?iais ? Ural? t?vu bei broliais, seserimi Zinaida. Piotras ?aikovskis persik?l? ? tu??i? poeto Apuchtino, i?vykusio ? Maskv?, but?. Gyvenus? tuo periodu vienatv?je ir skurde, kompozitori? da?nai lank? mintys apie gr??im? ? valstyb?s tarnyb?.

Tarp Piotro ?aikovskio kūrini?, sukurt? studij? konservatorijoje metu, pamin?tini 13 minu?i? uvertiūra ?Audra“ pagal to paties pavadinimo Aleksandro Ostrovskio pjes? (nesusijusi su kitu, 1873 m. para?ytu ?aikovskio kūriniu simfonine fantazija ?Audra"), ?Charakteringi ?okiai“, sukurti simfoniniam orkestrui, v?liau ?traukti ? oper? ?Vaivada“ (1868 m.). ?Charakteringi ?okiai“ pirm? kart? buvo atlikti 1865 m. rugpjū?io 30 d., vadovaujant Johanui ?trausui Pavlovsko koncert? sal?je. Tai buvo pirmasis vie?as ?aikovskio kūrinio atlikimas. Po to jis pats dirigavo Michailovskio rūmuose, grojant jo sukurt? nauj? ?Uvertiūr? F-dur“, kuri? atliko konservatorijos orkestras.

Piotro ?aikovskio diplominis darbas buvo kantata ?Od? d?iaugsmui“, pagal to paties pavadinimo Fridricho ?ilerio od?. ?is kūrinys buvo atliktas 1866 m. sausio 10 d. Kompozitorius kantatos premjeroje nedalyvavo, Sankt Peterburgo muzikantams ji nepadar? ?spūd?io. Skaitydamas kantat? Antonas Rubin?teinas susirauk?, Aleksandras Serovas teig?, kad ?tik?josi daugiau“. Kantata d?iaug?si tik Laro?as, ??velgdamas ?iame kūrinyje dideles ?aikovskio kūrybines galimybes. 1866 m. sausio 12 d. Piotras ?aikovskis baig? Sankt Peterburgo konservatorijos kurs? su did?iuoju sidabro medaliu (auk??iausias t? met? apdovanojimas). Konservatorijos baigimo diplomas, kuris suteik? laisvojo menininko status?, ?aikovskiui buvo i?duotas tik 1870 m. baland?io 11 d., patvirtinus konservatorijos nuostatus.

1870-ieji Piotro ?aikovskio kūryboje – ie?kojim? laikotarpis, tuo metu jis ?m? kurti operas. J? trauk? istorin? Rusijos praeitis, ?mogaus likimo tema. Jo pirmoji opera ?Vaivada“ (1868 m.), sukurta pagal Aleksandro Ostrovskio pjes?, kurios premjera ?vyko 1869 m. Ta?iau kompozitorius buvo ja nepatenkintas ir, pakartotinai panaudoj?s jos dalis v?lesniuose kūriniuose, sunaikino rankra?t?. Opera ?Undin?“ sukurta 1870 m. ?ios operos buvo atliktos tik i?traukos ir ji taip pat buvo sunaikinta. Taip pat ?iuo laikotarpiu ?aikovskis para?? oper? ?Opri?nikas“ (1872 m.), kurios premjera ?vyko 1874 m. Taip pat ?aikovskis sukūr? oper? ?Kalvis Vakula“ (1874 m.), kur? pateik? Muzikos draugijos muzikos konkursui ir laim?jo dvi pirm?sias premijas, muzik? Ostrovskio dramai ?Snieguol?“, balet? ?Gulbi? e?eras“ (1876 m.), ?Antr?j? simfonij?“ (Симфония № 2 до минор, соч. 17 ?Малороссийская“) ir ?Tre?i?j? simfonij?“ (Симфония № 3 ре мажор, соч. 29), fantazij? ?Fran?eska da Rimini“ (1876 m.), ?Variacijas rokoko tema“ (1876 m.) ir kt. kūrinius.

Gyvenimas Maskvoje ir kelion?s po u?sien?

Piotras ?aikovskis 1870 m.

Antono Rubin?teino brolis Nikolajus Rubin?teinas, atvyk?s ? Sankt Peterburg? ie?koti nauj? darbuotoj?, pasiūl? Piotrui ?aikovskiui laisvos kompozicijos, harmonijos, muzikos teorijos ir instrument? kurs? profesoriaus viet? Rusijos muzikos draugijos Maskvos skyriaus muzikos klas?se. Baig?s konservatorij?, 1866 m. sausio 17 d. ?aikovskis i?vyko i? Sankt Peterburgo ? Maskv?, kur sausio 25 d. prad?jo mokytojo karjer?. Kasmet ?aikovskis muzikos teorijos mok? 60–90 student?. D?stytojavo vienuolika met? (1866–1877 m.)

Formaliai ?aikovskis vis dar buvo valstyb?s tarnyboje: 1866 m. gegu?? jis gavo dvaro patar?jo laipsn?, ta?iau tai pinig? jam neprid?jo. Nikolajus Rubin?teinas, atsi?velgdamas ? sunki? jauno kompozitoriaus finansin? pad?t?, pakviet? j? ?sikurti savo bute Maskvoje. Muzikos klas?s buvo pertvarkytos ? Maskvos konservatorij?, kurios i?kilmingas atidarymas ?vyko 1866 m. rugs?jo 13 d.

Iki 1870-?j? prad?ios ?aikovskis aktyviai dalyvavo organizuojant konservatorijos ugdymo proces?, kuriant mokymo programas ir instrukcijas. Buvo ?trauktas ? Profesori? taryb?. Nam? mokomosios ir metodin?s literatūros nebuvimas privert? ?aikovsk? dirbti su u?sienio muzikolog? ir teoretik? darb? vertimais (i? prancūz? ir vokie?i? kalb?), taip pat ra?yti savo vadov?lius. Intensyv? ir vaising? profesoriaus Piotro ?aikovskio darb? labai vertino jo am?ininkai.

Tarp garsi? Piotro ?aikovskio mokini? buvo ?inomi Rusijos muzikantai: kompozitorius ir pianistas Sergejus Tanejevas, smuikininkas Andrejus Arendsas, smuikininkas Stanislovas Barcevi?ius (lenk? kilm?s, Stanis?aw Barcewicz), smuikininkas Josifas Kotekas, pianistas ir smuikininkas Vladislovas Pachulskis (lenk? kilm?s, W?adys?aw Pachulski), violon?elininkas Anatolijus Brandukovas, pianistas ir dirigentas Aleksandras Zilotis, choro dirigentas Vasilijus Orlovas, kompozitorius Nikolajus Klenovskis ir kt.

1868 m. ?aikovskis pirm? kart? susipa?ino su ?Galingojo sambūrio” kompozitoriais, prad?jo reik?tis kaip muzikos kritikas. Nepaisant pa?iūr? skirtum?, tarp jo ir min?to sambūrio nari? susiklost? geri santykiai. Patarus ?Galingojo sambūrio“ vadovui, kompozitoriui Milijui Balakirevui, ?aikovkis para?? uvertiūr?-fantazij? ?Romeo ir D?uljeta“ (1869 m.), remdamasis to paties pavadinimo ?ekspyro tragedija. Gegu??s m?n. pabaigoje, pasibaigus mokslo metams konservatorijoje, profesorius ?aikovskis savo studento Vladimiro ?ilovskio kvietimu ir l??omis su juo savaitei i?vyko ? Berlyn?, v?liau penkioms savait?ms – ? Pary?i?. Tais pa?iais metais Pary?iuje Piotras ?aikovskis susitiko su operos dainininke Desire Arto (Marguerite-Joséphine-Désirée Montagney Art?t), kurios talentas j? su?av?jo.

Piotras ?aikovskis su ?mona Antonina Miliukova

1870 m. gegu?? Piotras ?aikovskis ir ?ilovskis kelet? dien? praleido Pary?iuje, po to i?keliavo ? Vokietij?, ? muzikos festival? Manheime, skirt? Bethoveno 100-me?iui. Vasaros pabaig? jie praleido Interlakene, ?veicarijoje, kur kompozitorius kūr? antr?j? ?Romeo ir D?uljetos“ uvertiūros leidim?. 1871 m. gruod?io m?n. ?ilovskis v?l pasiūl? ?aikovskiui vykti ? u?sien?. Jie aplank? Nic?, Genuj?, Venecij? ir gr??o ? Rusij? per Vien?. Nicoje ?aikovskis para?? du kūrinius fortepijonui – ?Noktiurn?“ ir ?Humoresk?“, paskirdamas juos ?ilovskiui.

1872–1876 m. Piotras ?aikovskis taip pat dirbo muzikos kritiku laikra?tyje ?Russkije vedomosti“, kuris gars?jo kaip kairi?j? liberal? spaudinys. 1874 m. baland?io 14 d. kompozitorius min?to laikra??io redakcijos pavedimu i?vyko ? Italij? tam, kad para?yt? ap?valg? apie Michailo Glinkos oper? ?Ivanas Susaninas“, pastatyt? Milane. Kadangi operos premjera buvo nukelta ? gegu??s vidur?, ?aikovskis jos nelauk?, dvi savaites skyr? pasivaik??iojimams po Venecij?, Rom?, Neapol? ir Florencij? ir gegu??s prad?ioje sugr??o ? Maskv?. 1873 m. liep? ?aikovskis kartu su savo leid?ju Piotru Jurgensonu keliavo po ?veicarij?, aplank? Ciurich?, Liucern?, Bern? ir ?enev?, i? ?veicarijos keliavo per Italij? ? Pary?i?, o rugpjū?io prad?ioje ?aikovskis gr??o ? Rusij?. 1875 m. gruod?io pabaigoje ?aikovskis su broliu Modestu v?l i?vyko ? Europ?. Modest? ?aikovsk? jo būsimojo mokinio Kolios Konrad?io t?vai metams i?siunt? ? Lion? mokytis kur?i?j? ir nebyli? mokymo metod?. Dvi savaites broliai praleido Berlyne, ?enevoje ir Pary?iuje, v?liau i?siskyr?. Pary?iuje Piotras ?aikovskis pamat? Biz? oper? ?Karmen“, kuri nustebino j? paprastumu ir nuo?irdumu, jis ?i?moko j? beveik atmintinai nuo prad?ios iki galo“. 1876 m. vasar? Piotras ?aikovskis ils?josi Prancūzijoje, Monpelj? mieste prie Vidur?emio jūros. I? ten liepos 31 d. kompozitorius i?vyko ? Bairoit?, ? Vagnerio operos ?Nybelung? ?iedas“ premjer?. ?ia susitiko tiek su Vagneriu, tiek su Listu. Apsistoj?s Niurnberge ?aikovskis para?? prane?im? apie Vagnerio i?kilmes Bairoite ?urnalui ?Russkije vedomosti“, rugpjū?io 11 d. kompozitorius gr??o ? Rusij?.

1877 m. liep? Piotras ?aikovskis kūr? oper? ?Eugenijus Oneginas“, tuo metu jis ved? buvusi? konservatorijos student? Antonin? Ivanovn? Miliukov?. I?tiktas nervin?s kriz?s d?l skubotos santuokos ir greitai ?vykusio i?siskyrimo Piotras ?aikovskis, lydimas brolio Anatolijaus, 1877 m. spalio 1 d. i?vyko ? ?veicarij? ir apsigyveno ?enevos apylink?se. Moralin? ir materialin? param? jam ?iuo laikotarpiu suteik? Nade?da fon Mekk, su kuria P. ?aikovskis susira?in?jo 1876–1890 m., ta?iau niekada asmeni?kai nesusitiko.

1877 m. gruod?io 9 d. I? Venecijos ?aikovskis ra?? fon Mekk, kad jis ?sitrauk?s ? ?Ketvirtosios simfonijos“ kūrim?. Simfonijos rankra?tyje ?aikovskis para??: ?Skirta mano geriausiam draugui“, nusl?pdamas asmen?, t. y. fon Mekk, kuriai kūrin? paskyr?. Sausio m?nes? Sanreme ?aikovskis ?m?si operos ?Eugenijus Oneginas“ (1878 m.) paskutiniosios dalies. 1878 m. baland?io m?n. kompozitorius sugr??o ? Rusij?. Gr???s atsistatydino i? d?stytojo pareig? Maskvos konservatorijoje ir v?l i?vyko ? u?sien?. Nuo 1878 m. lapkri?io vidurio ?aikovskis m?nes? gyveno Florencijoje, netoli bankininko Openheimo vilos, kurioje tuo metu gyveno fon Mekk. V?liau kompozitorius dviem savait?ms persik?l? ? Pary?i?, o gruod?io 30 d. – ? Klaran?, kur iki kovo m?nesio dirbo kurdamas oper? ?Orleano mergel?“ (1879 m.).

Pasaulin?s ?lov?s metai

Piotras ?aikovskis Odesoje 1893 m.

Piotro ?aikovskio baleto ?Miegan?ioji gra?uol?“ scena 1890 m., pastatyto Sankt Peterburge

1870-?j? pabaigoje pasiek?s dideli? kūrybini? auk?tum?, būdamas toki? kūrini? kaip fantazija ?Fra?eska da Rimini“, ?Ketvirtosios simfonijos“, operos ?Eugenijus Oneginas“, baleto ?Gulbi? e?eras“, ?Koncertas fortepijonui Nr.1“ autorius, Piotras ?aikovskis 1880 m. prad?ioje ??eng? ? auk??iausi? savo menin?s brandos etap?. 1879 m. lapkrit? ?aikovskis nusprend? ?iemoti Italijoje su broliu Modestu ir jo mokiniu. Iki 1880 m. vasario pabaigos jie gyveno Romoje, kur ry?kūs pasivaik??iojim? ir ?edevr?, matyt? daugelyje meno muziej? ir galerij?, ?spūd?iai buvo ?kūnyti vienoje garsiausi? ?aikovskio pjesi?. 1880 m. sausio m?n. kompozitorius prad?jo ra?yti ?Itali?k?j? kapri??“ simfoniniam orkestrui ital? ?oki? ir dain? temomis.

1880-?j? viduryje ?aikovskis gr??o prie aktyvios muzikin?s ir visuomenin?s veiklos. 1885 m. jis buvo ?trauktas ? Rusijos imperijos muzikos draugijos Maskvos skyriaus direktori? taryb?. Nuo 1880-?j? pabaigos jis dirigavo koncertuose Rusijoje ir u?sienyje. Koncertin?s kelion?s sustiprino kūrybinius ir draugi?kus ?aikovskio ry?ius su Vakar? Europos muzikantais, tarp kuri? buvo Hansas fon Bulovas (Hans von Bülow), Edvardas Grygas, Antoninas Dvor?akas, Gustavas Maleris, Arturas Niki?as (Nikisch Artúr), Kamilis Sen Sansas ir kiti.

1881 m. vasario viduryje ?aikovskis aplank? Vien?, Florencij?, Rom?, Neapol? ir Nic?. Su?inoj?s apie kritin? Pary?iuje gydomo Nikolajaus Rubin?teino būkl?, kompozitorius nusprend? nedelsdamas j? aplankyti, ta?iau kovo 11-?j? mirusio draugo jau neberado. ?aikovskis gr??o ? Rusij? kovo 25 d. 1881 m. lapkrit? kompozitorius v?l i?vyko ? Italij? ir ma?daug keturis m?nesius praleido Venecijoje, Florencijoje ir Romoje. I? Romos ?aikovskis para?? savo bi?iulei fon Mekk, kad jis prad?jo dirbti prie naujos operos ?Mazepa“, ta?iau netrukus jis nutrauk? darb? ir prad?jo kurti ?Trio fortepijonui, smuikui ir violon?elei“, skirt? Nikolajui Rubin?teinui.

Piotras ?aikovskis (de?in?je) ir Josifas Kotekas (kompozitoriaus aukl?tinis) 1877 m.

1884 m. lapkri?io m?n. ?aikovskis keliavo po ?veicarij?. I? Davoso, apsupto Alpi? vir?ūn?mis, jis ra?? bi?iuliui Balakirevui: ?A? skai?iau Bairono ?Manfred?“ ir daug apie j? galvojau. Taip, a? neskub?siu, bet duodu jums teigiam? pa?ad?, kad jei liksiu gyvas, simfonija bus para?yta ne v?liau kaip vasar?“. Simfonij?-poem? ?Manfredas“ ?aikovskis para?? 1885 metais. 1887 m. vasar? ?aikovskis gyd?si Kaukaze, v?liau per Odes? nuvyko ? Drezden? ir Achen? aplankyti ten mir?tan?io artimo draugo. Achene kompozitorius toliau dirbo ir prie? i?vykdamas u?baig? siuit? ?Mozartiana“.

1885 m. imperatorius Aleksandras III papra?? kompozitoriaus Sankt Peterburge naujai pastatyti oper? ?Eugenijus Oneginas“. Imperatorius atkreip? d?mes?, kad ?aikovskio muzika pakei?ia itali?k? oper? ir yra kaip oficialus imperijos menas. Be to, imperatori?k?j? teatr? direktoriaus, kompozitoriaus glob?jo Ivano Vsevolo?skio d?ka ?aikovskiui i? caro buvo paskirta 3000 rubli? viso gyvenimo trukm?s pensija. ?iuo laikotarpiu ?aikovskis taip pat prad?jo populiarinti rus? muzik? kaip dirigentas. 1887 m. sausio m?n. Maskvos Did?iajame teatre buvo atlikta jo opera ?Kurpait?s" (1885 m.). 1888 m. P. ?aikovskis vadovavo savo ?Penktosios simfonijos“ premjerai Sankt Peterburge.

1887 m. lapkri?io m?n. ?aikovskis dalyvavo keliuose simfoniniuose koncertuose Sankt Peterburge, skirtuose i?skirtinai rus? kompozitori? muzikai. ? vien? buvo ?traukta jo ?Pirmoji simfonija“, kitame koncerte buvo pristatyta galutin? Nikolajaus Rimskio-Korsakovo ?Tre?iosios simfonijos“ versija.

1891 m. pavasar? Piotras ?aikovskis i?vyko ? JAV. Kaip savo kūrini? dirigentas, sensacingai s?kmingai koncertavo Niujorke, Baltimor?je ir Filadelfijoje (i?samus ?ios kelion?s apra?ymas buvo i?saugotas kompozitoriaus dienora??iuose). Niujorke jis dirigavo Niujorko simfoniniam orkestrui vienos did?iausi? pasaulyje koncertin?s sal?s – ?Carnegie Hall“ – atidaryme. Paskutin? kart? gyvenime Piotras ?aikovskis u??m? dirigento post? Sankt Peterburge likus devynioms dienoms iki savo mirties – spalio 28 d., 1893 m. antrojoje ?io koncerto dalyje pirm? kart? buvo atlikta jo ??e?toji simfonija“. 1892 metais Piotras ?aikovskis sukūr? gars?j? balet? ?Spragtukas“.

1892 m. Piotras ?aikovskis buvo i?rinktas ?Académie des Beaux-Arts“ nariu Prancūzijoje ir buvo tik antrasis tokiu būdu pagerbtas Rusijos imperijos menininkas (pirmasis buvo skulptorius Markas Antokolskis, gim?s Vilniuje). Kitais metais Kembrid?o universitetas Anglijoje Piotrui ?aikovskiui suteik? garb?s muzikos daktaro laipsn?.

Paskutinieji gyvenimo metai

1893 m. spalio 16–28 d. Sankt Peterburge ?vyko Piotro ?aikovskio ??e?tosios simfonijos“ (?Patetin?s“) premjera. Po devyni? dien? ?aikovskis mir? eidamas 53-iuosius gyvenimo metus. Jis buvo palaidotas Tichvino kapin?se, Aleksandro Nevskio vienuolyne, ?alia koleg? kompozitori? Aleksandro Borodino, Michailo Glinkos, Modesto Musorgskio kap?. V?liau netoliese buvo palaidoti ir Nikolajus Rimskis-Korsakovas bei Milas Balakirevas.

Nors Piotro ?aikovskio mirtis siejama su cholera, kuria gal?jo u?sikr?sti gerdamas nevirint? vanden? vietos restorane, sp?liojama, kad jo mirtis buvo savi?udyb?. ?New Grove“ muzikos ?odyne Rolandas D?onas Vilis ra??, kad ?Polemika d?l ?aikovskio mirties pateko ? aklaviet?… Mes ne?inome, kaip mir? ?aikovskis. Mes niekada to nesu?inosime?.

Kūryba

Piotro ?aikovskio baletas ?Spragtukas“, pastatytas 1890 m.

Piotro ?aikovskio opera ?Eugenijus Oneginas“ (Rusijos valstybinis akademinis didysis teatras, Maskva)

Piotro ?aikovskio kūriniai tapo dominuojan?iais XIX am?iaus Rusijoje, o pats kompozitorius tapo ?inomas tiek Rusijoje, tiek u? jos rib?. Oficialus konservatorijos i?silavinimas leido jam ra?yti kūrinius, orientuotus ? vakarieti?k? pasaul?, demonstruojant plat? technikos spektr? nuo pozityvios ?klasikin?s“ formos, imituojan?ios XVIII a. rokoko elegancij?, iki stiliaus, būdingesio rus? nacionalinei muzikai. Kompozitorius laikomas vienu puikiausi? pasaulio melodist?.

?Piotras ?aikovskis buvo sukurtas baletui", – ra?o muzikologas Davidas Brovnas, i?samiai tyrin?j?s kompozitoriaus gyvenimo keli?. Jis akcentuoja, kad P. ?aikovskio talentas parinkti melodij?, geb?jimas labai skland?iai ra?yti ?simintin? ?oki? muzik? ir teatro atmosferos supratimas leido sukurti unikalius ?io ?anro kūrinius.

Kaip kompozitorius, Piotras ?aikovskis susiformavo 1860–1870 metais. ?aikovskis sukūr? beveik vis? muzikini? ?anr? kūrini?. Reik?mingiausi kompozitoriaus kūriniai – 6 numeruotos simfonijos bei simfonija ?Manfredas“, 10 oper?, trys saviti baleto kūriniai (1876 m. ?Gulbi? e?eras“, 1889 m. ?Miegan?ioji gra?uol?“, 1892 m. ?Spragtukas“), 4 siutos simfoniniam orkestrui, fantastin?s uvertiūros ?Romeo ir D?uljeta“, ?Hamletas“, uvertiūra ?1812“, serenada stygini? orkestrui, kantata ?Maskva“, ?Itali?kasis kapri?as“ (1880 m.), fantazija ?Fran?eska da Rimini“ (1876 m.), 3 koncertai fortepijonui (1875 m., 1880 m., 1893 m.), fortepijoninis trio ??aunaus menininko atminimui“ (dedikuotas N. Rubin?teinui), daugiau nei 100 kūrini? fortepijonui, taip pat 104 romansai, daugyb? programini? simfonini? kūrini?, koncertai ir kameriniai instrumentiniai ansambliai, chorin?s kompozicijos, kantatos, fortepijono miniatiūros ir fortepijono ciklai.

?aikovskis buvo pirmasis rus? kompozitorius, ?gij?s profesional? muzikin? i?silavinim?, jis buvo pirmasis rus? kompozitorius savo gyvenime sulauk?s pasaulin?s ?lov?s. Kaip savo kūrini? dirigentas,, Piotras ?aikovskis aplank? daugel? Europos ?ali? ir net Amerik?.

Studij? metais konservatorijoje ?aikovskis para?? daug mokom?j? kūrini?, ?skaitant kvartet?, kūrinius fortepijonui, baigiamajame egzamine buvo atlikta jo kantata, para?yta pagal ?ilerio ?Od? d?iaugsmui“, pelniusi jam did?j? konservatorijos sidabro medal?. Pirmoji P. ?aikovskio simfonija, kuri? jis pavadino ??iemos svajon?mis“ (1866 m.), ?am?inanti ne tik nesibaigian?ias snieguotas Rusijos platybes, pa??stamas kompozitoriui nuo vaikyst?s, kai jis ir jo t?vai ve?imais ir rog?mis kirto pus? ?alies, bet ir emocinius ?mogaus i?gyvenimus, keliautojo nuotaik?.

Piotras ?aikovskis sukūr? operas ?Vaivada“ (1868 m.), ?Undin?“ (rankra?t? sunaikino), ?Opri?nikas“ (1872 m.), ?Kalvis Vakula“ (1874 m.), ?Eugenijus Oneginas“ (1878 m.), ?Orleano mergel?“ (1879 m.), ?Mazepa“ (1883 m.), ?Kurpait?s“ (1885 m.), ?Burtinink?“ (1887 m.), ?Pik? dama“ (1890 m.), ?Jolanta“ (1891 m.).

Lygindamas ?aikovsk? su prancūz? kompozitoriumi Leo Delibesu, kurio baletus ?aikovskis dievino, Brovnas ra?o, jog ten, kur Delibeso muzika i?lieka dekoratyvi, ?aikovskio palie?ia gilesnes jusles. Trys P. ?aikovskio baletai, pasak Maeso, privert? esteti?kai ?vertinti ?io ?anro muzik?.

Pirm?j? ?aikovskio balet? ?Gulbi? e?eras“ Brovnas vadina ?labai puikiu ir dr?siu pasiekimu“. Baleto ?anras apskritai buvo daugiausiai ?dekoratyvinis reginys“, kol nebuvo para?ytas ?Gulbi? e?eras“, kuriame ?aikovskis ?trauk? dram?. Balet? ?Miegan?ioji gra?uol?“ pats kompozitorius ?aikovskis laik? vienu geriausi? savo kūrini?. Scenarijaus struktūra, pasak Brovno, s?kmingesn? nei ?Gulbi? e?ero“. ?okiai yra ?ymiai ry?kesni nei ?Gulbi? e?ere“, nes keli ?ok?jai yra persona?ai i? pasak?, toki? kaip ?Raudonkepurait?“. Piotro ?aikovskio baletas ?Miegan?ioji gra?uol?“, sukurtas Marijaus Petipos, pirm? kart? buvo parodytas 1890 m. sausio 3 dien? Sankt Peterburge, Marijos teatre. Baletas ?Spragtukas“ yra vienas ?inomiausi? ?aikovskio kūrini?. Spragtuko“ premjera ?vyko 1892 m., prab?gus vos metams po to, kai ?takingiausias klasikinio baleto kūr?jas ir choreografas Marijus Petipa papra?? Piotro ?aikovskio sukurti muzik? Aleksandro Diuma parengtai E. T. A. Hofmano fantastin?s istorijos ?Spragtukas ir peli? karalius“ adaptacijai. Iki ?iol ?Spragtuko“ muzika laikoma vienu gra?iausi? klasikin?s muzikos kūrini?. ?Spragtukas“ taip pat yra da?niausiai ?okamas baletas.

Atminimo i?saugojimas

Piotrui ?aikovskiui ir jo kūrybai skirti muziejai veikia: Alapajevske P. ?aikovskio muziejus, Brailove – P. ?aikovskio ir fon Mekk muziejus, Votkinske – P. ?aikovskio namas-muziejus, Kamenkoje – valstybinis istorinis-kultūrinis rezervatas, Klyne P. ?aikovskio valstybinis namas-muziejus, Maskvoje – muziejus ?Piotras ?aikovskis ir Maskva”, Nizo gyvenviet?je Ukrainoje P. ?aikovskio muziejus, Taganroge P. ?aikovskio name muziejus-kambarys.

Piotro ?aikovskio paminklai pastatyti Maskvoje prie?ais konservatorij?, taip pat Klyne, Votkinske, Simferopolyje, be to, memorialin?s lentos i?kabintos Sankt Peterburge ant namo, kuriame mir? kompozitorius, Maskvoje, Taganroge, Odesoje, Florencijoje, Venecijoje. Kompozitoriaus vardu pavadinta daug Rusijos miest? gatvi?.

Perm?s kra?te yra miestas, pavadintas ?aikovskio garbei. Merkurijaus planetoje kompozitoriaus atminimui pavadintas krateris, taip pat yra ?steigtas Piotro ?aikovskio tarptautinis konkursas (Международный конкурс имени П. И. Чайковского), vykstantis nuo 1958 met?. Maskvoje suburtas Didysis Piotro ?aikovskio simfoninis orkestras (Большой симфонический оркестр имени П. И. Чайковского), veikia Maskvos filharmonijos koncertin? Piotro ?aikovskio sal?, Perm?s Piotro ?aikovskio operos ir baleto teatras (Пермский театр оперы и балета имени П. И. Чайковского), Maskvos valstybin? Piotro ?aikovskio vardo konservatorija (Московская государственная консерватория имени Петра Ильича Чайковского).

• 
  1990 m. SSRS pa?to ?enklas
• 
  1993 m. Rusijos banko auksin? moneta su Piotro ?aikovskio atvaizdu
• 
  2015 m. Rusijos banko sidarbrin? moneta su Piotro ?aikovskio atvaizdu
• 
  Paminklas Piotrui ?aikovskiui Klyne, kur kompozitorius praleido paskutinius gyvenimo metus

?altiniai

Vikicitatos