干蘑菇用什么水泡发 干蘑菇用热水还是冷水泡

Savi?udyb?s prevencijos plakatas ant tilto Amerikoje. Angli?ko teksto vertimas: Patarimas kriz?je: Yra viltis, paskambink. ?uolio nuo ?io tilto pasekm?s yra mirtinos ir tragi?kos

?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius. Jūs galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius.

百度 《中国经济周刊》：在嘉兴，最多跑一次改革有哪些独特的做法？改革一年多以来，您有哪些经验体会？胡海峰：最多跑一次改革是浙江省的统一部署，正在全省如火如荼推进。

Savi?udyb? – s?moningas savo paties gyvyb?s nutraukimas.

Egzistuoja ?vairūs po?iūriai ? savi?udyb?. Daugelyje religij? tai yra labai smerktina nuod?m?, kai kuriose ?alyse savi?udyb? laikoma sunkiu nusikaltimu.

Savi?udybe laikomas toks prie? save nukreiptas veiksmas, kurio pagrindinis tikslas yra mirtis. Ta?iau kankiniai paprastai nelaikomi savi?ud?iais, nors j? veiksmai veda ? nei?vengiam? mirt?. Taip pat nelaik? sav?s tokiais net ir ? tikr? mirt? vykstantys kariai (Ohka pilotai ir pan.), nors apie tai yra ?vairi? nuomoni?.

Savi?udybi? statistika

?em?lapis, rodantis savi?udybi? skai?i? (i? 100 000 ?moni?)

Pagal savi?udybi? skai?i? pasaulyje pirmaujan?ios valstyb?s (raudona spalva)

Sud?tinga nustatyti tiksl? savi?ud?i? skai?i? pasaulyje, kadangi d?l socialini? ar religini? prie?as?i? tokie atvejai būna nutylimi. D?l i?kreipt? duomen? sud?tinga lyginti ?vairi? ?ali? duomenis. Be to, savi?udyb?s fakt? ne visada galima tiksliai konstatuoti – savi?udybe gali būti laikomas nu?udymas ?mogaus, kuris buvo apimtas gilios depresijos, ta?iau nusi?udymas patenkant ? avarij? mir?i? statistikoje da?niausiai priskiriamas nelaimingiems atsitikimams.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tyrim? beveik milijonas ?moni? nusi?udo kasmet, daugiau nei ?ūsta karuose. Pagal ?? tyrim?, pasaulyje savi?udyb? ?vyksta kas 40 sekund?i?. Did?iausias savi?ud?i? skai?ius yra Baltijos valstyb?se, kur kasmet nusi?udo apie 40 i? 100 000 ?moni?. Ma?iausiai savi?ud?i? – Maltoje, kur da?nai metai praeina be savi?udybi?.

I?sivys?iusiose valstyb?se da?niau ?udosi vyrai (apie 4 kartus ir daugiau), ta?iau moterys da?niau m?gina tai daryti. ?is fenomenas gali būti paai?kintas vyr? polinkiu rinktis ?iauresnius ir ?efektyvesnius“ metodus nei moterys, ?itaip 3-4 kartus padidinant tikimyb? nusi?udyti. Be to, kai kurie psichologai teigia, kad moterys da?niau renkasi ?nes?kming?“ savi?udyb? tiesiog nor?damos atkreipti d?mes? ? savo prast? situacij? (da?niausiai – dvasin? skausm?), nors tokiais ketinimais pasi?ymi ir vyrai. Taip pat, vyrai, link? ? depresij?, patiria daug didesn? visuomen?s stigmatizavim? ir didesn? socialini? ry?i? trūkum?. Pagal PSO Kinija yra vienintel? valstyb? pasaulyje, kurioje nusi?udo daugiau moter? nei vyr?, pagrindin? prie?astis nurodoma problemos ?eimoje. Savi?udyb?s da?niausios vasar?.

Daugiausiai savi?udyb?s atvej? yra tarp i??jusi? ? pensij?, i?siskyrusi?, bevaiki?, vieni?? ?moni?.

Savi?udybi? padaug?ja esant ekonominiam nestabilumui (pvz., Lietuvoje kaimo ?mon?s ?udosi ?ymiai da?niau nei miesto). Karai da?nai siejami su savi?udybi? skai?iaus suma??jimu.

Daugelis savi?ud?i? turi psichologini? problem?, viena da?niausi? – depresija. Taip pat gana da?nos prie?astys yra rimti fiziniai negalavimai, ?alingi ?pro?iai, nevisaverti?kumo kompleksas. Būna kalta ir visuomen?, jei ji negailestinga silpnesniam ar ken?ian?iam, nepakanti neturtingam, bent pagal galimybes nepadeda b?dos i?tiktam ?mogui.

I?skyrus Meksik?, Centrin? Amerik?, Venesuel?, Peru, Bolivij?, Piet? Afrikos Respublik? ir Brazilij?, savi?udybi? atvej? yra daugiau nei ?mog?udys?i?.

Savi?udybi? skai?ius (i? 100 000 gyventoj? per metus):

Vieta	Valstyb?	Metai	Vyr?	Moter?	I? viso
1.	?ri Lanka	2015	58,8	13,3	34,6
2.	Gvin?ja	2015	46,0	15,5	30,6
3.	Mongolija	2015	48,2	9,2	28,1
4.	Kazachstanas	2015	48,1	9,6	27,5
5.	Dramblio Kaulo Krantas	2015	38,8	14,4	27,2
6.	Surinamas	2015	41,6	12,6	26,9
7.	Pusiaujo Gvin?ja	2015	39,1	13,2	26,6
8.	Lietuva	2015	47,1	8,1	26,1
9.	Angola	2015	38,1	14,3	25,9
10.	Piet? Kor?ja	2015	36,1	13,4	24,1

Gilumin?s savi?udybi? prie?astys

Yra sukurta daug ?vairi? teorij? ir hipotezi? apie savi?udybes, kuri evoliuci?kai atrodo beprasm?, prie?astis, juolab, kad gyvūnijos pasaulyje tai beveik nepasitaikantis rei?kinys. ?ymus prancūz? sociologas Emilis Durkheimas pagrindine savi?udybi? prie?astimi laik? socialin? dezintegracij? – kuomet visuomen? susiskaido, buvusios moral?s normos devalvuojamos, n?ra nauj?, konsoliduojan?i? tiksl?. Psichologin?s krypties atstov? nuomone, nema?? ?tak? savi?udyb?ms turi asmenyb?s charakteris, temperamentas, emocinis stabilumas. Anot E. ?neidmano, ?savi?udyb? i? esm?s lemia psichologinis skausmas. Pirminis didelio psichologinio skausmo ?altinis yra nepatenkinti psichologiniai poreikiai.

Pl?tojant E. Durkheimo model? galima i?skirti keturis dezintegracijos etapus – ontologin?, biologin?, socialin? ir psichologin?. Savi?udyb? yra galutin? dezintegracijos stadija. Ontologin?s dezintegracijos metu nyksta ?mogaus tik?jimas dievybe, pasaulis pradedamas suvokti materialistiniu po?iūriu, stipr?ja individualizmas, beprasmyb?s jausmas. Tyrimais nustatyta, kad religingi ?mon?s save laiko laimingesniais negu nereligingi, o savi?udyb?s ?alyse, kur realus religingumas didelis (Arab? ?alyse, Lotyn? Amerikoje) vyksta daug re?iau, negu sekuliarizuotose, ateistin?se ?alyse (Europa, Ryt? Azija). Individualizmu ir konkurencija paremtoje visuomen?je asmenys priversti nuolat kovoti, o nesugeb?j? realizuoti tiksl? patiria psichologin? spaudim?, stigmatizcij?.

Biologin? dezintegracija pasirei?kia kaip gamtos savireguliacija. Civilizacija, d?l spartaus gyventoj? daug?jimo, eikvodama gamtinius resursus, masi?kai naikindama gamt? sukelia gamtin? disbalans?. Kadangi ?mogus natūrali? prie?? neturi, o ligas kontroliuoja, ?monija destabilizuojama psichi?kai ir vedama prie susinaikinimo.

Socialin? dezintegracija pasirei?kia visuomen?s tarpusavio susiprie?inimu. ?is gali kilti d?l ?visuomen?s pralaim?jimo“ (?lugus imperijai, d?l okupacijos, nutaut?jimo), d?l vienijan?io tikslo, vizijos netur?jimo, staigi? kultūrini? poky?i? (globalizacijos, vertybini? norm? devalvacijos) bei tapatyb?s erozija d?l bendruomen?s nari? santyki? dezintegracijos (?vis? karas prie? visus“). XX a. pirmojoje pus?je Europoje pagal savi?udybes pirmavo ?lugusios Austrijos-Vengrijos imperijos ?alys (Austrija, Vengrija, ?ekoslovakija) bei Estija, o dabar – ?lugusio Ryt? bloko, ypa? TSRS ?alys (Lietuva, Rusija, Baltarusija, Latvija). ?iose valstyb?se pasirei?k? dauguma socialin? dezintegracijos po?ymi? – ?prastos santvarkos ?lugimas, tautos vizijos netur?jimas, ekonominis lū?is tarp komunizmo ir kapitalizmo bei dvasinis lū?is tarp konservatizmo ir liberalizmo. Ryt? Azijoje savi?udybi? padaug?jimas nulemtas staigi? permain? i? ilgamet?s izoliacin?s politikos, stipri? moral?s norm? ? materializmu ir konkurencija paremt? vakarieti?k? kultūr?. Individo ir bendruomen?s santyki? erozij? parodo didelis nepasitik?jimas visuomene, ma?as pilietinis aktyvumas, individualizmas.

Paskutin? dezintegracijos stadija – psichologin?. Asmuo yra nuolatiniame savo tapatyb?s ie?kojime, nepavykstant jos rasti kyla dvasinis skausmas. ?iuolaikin?je vakar? kultūroje yra ?sigal?j?s nihilizmas.

Rizikos grup?s

édouard Manet paveikslas ?Savi?udyb?“

Psichosocialin?s savi?udyb?s prie?astys būna labai individualios ir ?vairios. ?ia pateiktos da?niausiai minimos ir sutariamos prie?astys:

1. Vienatv?. Savi?udyb?s gr?sm? ypa? reali tiems, kurie gyvena vieni, atsiskyr?, prie nieko neprisiri??, neturintys pareig?, – visko, kas pad?t? jiems i?likti gyviems. Da?niau tai būna vyresnio am?iaus ?mon?s. Vieni?umas, pojūtis, kad esi niekam nereikalingas ar net na?ta kitiems, gali kilti ir kai ?eimoje n?ra santarv?s, kai ?mogus nesuprantamas, ?eminamas.
2. ?eimos statusas. Did?iausia savi?udybi? rizika yra tarp na?li? i?siskyrusi? ?moni?, viengungi?.
3. Gyvenimo stereotipo lū?is. Pasprastai pasirei?kia persik?lus gyventi kitur, prad?jus mokslus naujoje mokymo ?staigoje, i??jus ? pensij?, pasikeitus darbo specifikai ir kt.
4. Ankstesni m?ginimai nusi?udyti arba savi?udis gimin?je. Jei ?eimoje yra buv? savi?ud?i?, tos ?eimos nariai yra labiau link? ? savi?udybes, pasiteisindami ?eimos likimu. Pavyzd?iui, nusi?ud? ne tik E. Hemingway, bet ir jo t?vas, brolis, sesuo, anūk?.
5. Verterio efektas. Savi?udybi? pagaus?ja nusi?ud?ius ??ymybei arba pa??stamam ?mogui, ypa? tas pasteb?tina jaunimo tarpe. Neretai kopijuojamas ir savi?udyb?s būdas. Po jauno ?mogaus savi?udyb?s bendraam?i? savi?udyb?s rizika i?auga 6–7 %, suaugusi?j? – 2–3 %. Tyrim? duomenys rodo, kad pavyzd?iai veikia trejopai: skatina pasirinkti tam tikr? nusi?udymo būd?, t. y. pam?gd?ioti; skatina pasirinkti savi?udyb? kaip i?eit? i? sunkios situacijos; diegia po?iūr?, kad savi?udyb? yra priimtinas problem? sprendimo būdas.
6. Konfliktai, stresai, kriz?s. ?ios būkl?s metu ?mogus tampa itin jautrus ir neatlaik?s ?tampos ry?tasi savi?udybei.
7. Finansin?s – ekonomin?s problemos. Amerikos mokslinink? duomenimis, ekonominiai stresoriai nustatyti 24 % savi?udybi?.
8. Bedarbyst?. Savi?udyb?s rizika padid?ja 4-5 kartus.
9. Socialinis statusas. Daugelyje ?ali? 3-8 kartus daugiau savi?udybi? pasitaiko tarp ?emiausio sluoksnio ?moni?. Lyginant profesijas, nustatyta didesn? stomatolog?, medik?, vaistinink?, policinink?, teisinink?, meno ?moni?, psicholog? savi?udybi? rizika.
10. Agresyvumas, impulsyvumas. JAV savi?udybi? po prie? tai ?vykdytos ?mog?udyst?s yra 0,2–0,3.
11. Gyvenimo prasm?s praradimas sukelia egzistencin? nevilt?. Tai gali ?vykti bet kuriuo am?iaus tarpsniu, bet ypa? da?nai – paauglyst?s ir senyvo am?iaus.
12. Psichikos ligos. Kartais psichikos sutrikimai gali būti svarbiausia savi?udi?ko elgesio prie?astis ne tik tiesiogiai d?l psichopatologini? veiksni? (kliedesi?, imperatyvi? haliucinacij?, sujaudinimo ar depresijos), bet ir d?l ligos sukeliam? psichosocialini?, ekonomini?, socialini? problem?. ?vairi? mokslinink? atlikti nusi?ud?iusi?j? psichologin?s autopsijos tyrim? duomenys, rodantys psichikos sutrikim? ir savi?udyb?s sutapim?, labai skiriasi. Jie svyruoja nuo 88 % iki 100 %. Da?niausiai nurodomi afektiniai sutrikimai (28–70 %). Sergant did?i?ja depresija savi?udyb?s rizika 20 % didesn?, dvipoliu afektiniu sutrikimu – 16 %, distimija – 12 %. Savi?udyb?s rizikai turi ?takos met? laikas. Nustatyta, kad Vasaros tipo depresijos kur kas pavojingesn?s nei ?iemos. Taip pat gausus alkoholio vartojimas gali būti savi?udi?kas, o alkoholis vartojamas kaip nusi?udymo priemon?. Apgirtus nusi?udoma gan da?nai. Vilniaus kra?te atlikti tyrimai rodo, kad 55 % Vilniaus mieste nusi?ud?iusi? vyr? buvo girti, o rajonuose toki? buvo net 70–90 %. Tre?ias psichikos sutrikimas, sukeliantis didel? savi?udyb?s gr?sm? yra ?izofrenija. Sergan?i?j? ?ia liga nusi?udo apie 10–15 %, o tarp vis? nusi?ud?iusi?j? būna 2-12 % ?izofrenijos atvej?. ?ie pacientai da?niausiai nusi?udo ligos prad?ioje, būdami jauno am?iaus, j? premorbidin? charakteristika gera, intelektas auk?tas, jie turi dideli? mokslo, darbo laim?jim?, ger? karjeros perspektyv?. Nusi?udo d?l skausmingo konflikto tarp ?sivaizduojamos normalios ateities ir ateities turint nuolatin? negali?, da?nai prisid?jus depresijai, piktnaud?iavimui alkoholiu, klinikinio pager?jimo metu pirm? m?nes?, re?iau esant persekiojimo kliedesiams, imperatyvioms haliucinacijoms. Labai didel? savi?udyb?s rizika sietina su tais ligoniais, kurie informuoja apie savo ketinimus, nuolat i?gyvena egzistencin? nevilt?. Asmenyb?s sutrikimai yra toks pat svarbus rizikos veiksnys kaip depresija ir ?izofrenija. Atlikt? psichologini? autopsij? duomenimis, 31–57 % nusi?ud?iusi?j? buvo asmenyb?s sutrikim?. Da?niausiai nurodomas ribinio tipo asmenyb?s sutrikimas, tarp kurio diagnostikos kriterij? yra autoagresyvus elgesys ir antisocialaus tipo sutrikimai. Impulsyvumas, agresyvumas ir nusikalstamumas labai susij? su savi?udi?ku elgesiu. Neretai nurodomas ir u?darumas, socialinis atsiribojimas, skatinantis savi?udi?k? elges? bei kitos savyb?s. Kit? psichikos sutrikim? (valgymo, nerimo, organini?) metu savi?udyb?s rizika taip pat pastebimai did?ja. Ji ypa? didel? sutapus keliems sutrikimams, pavyzd?iui, nervinei anoreksijai ir depresijai, nerimui ir priklausomybei nuo alkoholio. Kai kuri? tyrim? duomenimis, komorbidin?s būkl?s nustatomos net 95 % nusi?ud?iusi?j?.
13. Somatin?s ligos. Sergant l?tine liga i?kyla daug fizini?, psichologini? ir socialini? problem?. Somatin?s ligos da?nai sukelia skausm?, negali?, bedarbystes, riboja socialin? gyvenim?. M?ginim? nusi?udyti studijos rodo, kad sergant somatin?mis ligomis ?udomasi 27 % iki 50 % atvejais. I? pacient? su somatiniais skundais 50 % sudar? reumatoidin?s, 22 % – neurologin?s, 19 % – vir?kinimo, 15 % – ?irdies ligos. Skausmu skund?si 13–21 % pacient?: tarp j? galvos – 50 %, s?nari? – 31 %, raumen? – 38 %, nugaros – 31 %, skrand?io – 14 %.

Veiksniai

Benam? mergait?, besiruo?ianti nusiskandinti. Iliustracija i? Geo C. Needham knygos ?Street Arabs and Gutter Snipes“

E. ?neidman i?skyr? 12 psichologini? savi?udyb?s veiksni?, bet iki ?iol n?ra tokios teorijos, kuri gal?t? paai?kinti kas vyksta savi?ud?io galvoje ir kaip jam galima būt? pad?ti. Kai kurie t? veiksni?:

• Savi?udyb?s tikslas – s?mon?s nutraukimas, pasisl?pimas nuo ?tampos.
• Bendras postūmis – nepakeliamas psichologinis skausmas.
• Nepatenkinami poreikiai, keliantys skausm? (meil?, rūpinimosi poreikis).
• Bendra emocin? būsena – bej?gi?kumas, nevilties jausmas.
• Vidin? pozicija – ambivalencija – tokia būsena, kai vienu metu jau?iami prie?ingi jausmai.
• Suvokimo savyb? – susiaur?jimas, ma?as pasirinkimas.
• Bendras veiksmas – pasitraukimas i? gyvenimo.
• Bendras komunikacinis aspektas – pasirei?kia savi?udyb?s ?enklais (apie 80 % ketinan?i? nusi?udyti i?sako ai?kius ?odinius ?enklus).

?enklai

• ?mogus apimtas bevilti?kumo būsenos, depresi?kas.
• Staiga kei?iasi ?mogaus elgesys.
• Pradeda imtis avantiūr? (nepaiso pavoj? gyvybei).
• Kei?iasi ?mogaus interesai.
• Pradeda ruo?ti testament?.
• Daug kalba, ra?o, pie?ia mirties tema.
• Kalba apie savi?udyb?.
• Jau yra band?s nusi?udyti.
• Da?nai mini konkre?i? viet? ar laik?.

Savi?udybi? būdai

Viadukas vir? A1 kelio – da?na savi?udybi? vieta Londone

Pasikorimas – populiariausias savi?udyb?s būdas Lietuvoje

Savi?udyb?s būdas skiriasi skirtingose ?alyse. ?itai priklauso nuo tradicij?, kultūros, galimybi? prieinamumo (pvz., d?l liberalios politikos ginkl? at?vilgiu JAV ten ?aunamuosius ginklus gauti nesunku). Pvz., JAV populiariausia nusi?auti, Skandinavijoje, Azijos ?alyse – nusinuodyti, Singapūre, Niujorke – nu?okti nuo tilt?, pastat?.

Da?niausias savi?udyb?s būdas Lietuvoje – pasikorimas, kurio dalis tarp kit? savi?udyb?s būd? nuo 1993–1997 m. iki 1998–2002 m. padid?jo nuo 87,3 iki 90,1 %. ?? būd? da?niau renkasi vyrai negu moterys, taip pat da?niau kaimo, vyresni negu miesto ir jaunesni gyventojai. Tarp vyr? antr?j? viet? u?ima ty?inis susi?alojimas ?aunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis med?iagomis, o tarp moter? – nusinuodijimas kietomis ar skystomis med?iagomis, buitin?mis ir kitomis dujomis. Didesn? dalis moter? palyginti su vyrais savi?udyb?s būd? pasirenka nusinuodijim?, pasiskandinim?, nu?okim? nuo auk?to pastato, tilto ir pana?iai. Moterys da?niausiai nuodijasi raminamaisiais, migdomaisiais, psichotropiniais ir kitais vaistais, o vyrai – nuodingomis dujomis ir garais. 2-3 % vyr? nusi?auna ar panaudoja sprogstam?sias med?iagas, moterys ?? būd? renkasi labai retai. Nu?okimas nuo tilt?, pastat? da?nesnis miestuose. ?iuo būdu nusi?udo ~2 % gyventoj?. Dar ~1 % gyventoj? savi?udybei panaudoja a?trius daiktus. Tarpukariu (1936 m.) savi?udybi? būd? proporcija skyr?si: 29,6 % pasikor?, 22,0 % nusi?ov?, 12 % nusinuodijo actu, 9,6 % kitais nuodais. V?liau did?jo tendencija pasikarti. Vyrai paprastai renkasi agresyvesnius nusi?udymo būdus (pasikorimas, nu?okimas, nusi?ovimas, pasiskandinimas) negu moterys (nusinuodijimas). Pasikorimo mirtingumas – 90 %, tuo tarpu nusinuodijimo – 6,5 %. Lietuvoje vyrai agresyvius nusi?udymo būdus renkasi daug da?niau negu kitose pasaulio valstyb?se, moter? rodikliai pana?ūs su kit? ?ali?.

Būdas taip pat priklauso nuo savi?ud?io ketinim?: rimtai apsisprend? nutraukti gyvenim? da?niausiai renkasi staigius ir mirtinus būdus (nusi?ovimas, ?uolis nuo tilto, po traukiniu ir pan.), tuo tarpu norintys labiau atkreipti d?mes? nei i? ties? pabaigti gyvenim? renkasi atsargesnius būdus (ven? pjaustymas, vaist? perdozavimas). Kaip vie?o protesto būdai i?skiriami susideginimas, sepuku, badavimas, susisprogdinimas.

Lietuvoje

Istorija

Jau ankstyvosiose viduram?i? kronikose apie baltus i?skiriamas balt? polinkis ? savi?udyb?, kuris ten daug ry?kesnis nei tarp slav? ar german?. Henrikas Latvis ?Livonijos kronikoje“ ra?o, kad 1205 m. po nes?kmingo lietuvi? karo ?ygio, viename kaime pasikor? 50 moter?, idant pomirtiniame pasaulyje sutikt? savo vyrus. Taip pat senov?je da?nai drauge su mirusiuoju susidegindavo jo ?mona ar mylimas tarnas. Pasirinkusieji savi?udyb? su mirusiuoju tai laik? didele malone, kad gal?s lyd?ti mirus?j? pomirtiniame gyvenime. Petras Dusburgietis apra?o 1311 m. lietuvi? karo ?yg? – patyr? pralaim?jim? daugelis kari? i? sielvarto pasikor?. Jis taip pat ra?o, kad ir prūsai, atsidūr? vargingoje pad?tyje, yra link? nusi?udyti. Ypa? ry?kus lietuvi? savi?udyb?s aktas Vygando Marburgie?io minimas 1336 m. Pil?n? antpuolis – pilies gyn?jai pamat?, kad nesugeb?s apsiginti sudegino savo turt?, pasmaug? moteris ir vaikus, vyrai patys tarpusavyje i?si?ud?, viena senol? kirviu nu?ud? apie ?imt? ?moni? ir pati sau perkirto galv?, o pilies vadas Margiris kalaviju nu?ud? savo ?mon? ir pats persismeig?. Simono Grunau apra?omame prūs? teisyne yra punktas, kuriame ra?oma, kad ligoti, prisl?gti ?mon?s turi teis? susideginti ar sudeginti ken?ian?ius savo gimines. Lietuvi? tautosakoje pasakojama, kad nusi?ud?iusiojo siela klajoja ?em?je, kartais ?sikūnija augaluose ar gyvūnuose, neduoda ramyb?s gyviesiems, kol nepraeina jai gyventi skirtas laikas. Neigiam? savi?udyb?s vaizdin? lietuvi? kultūroje suformavo krik??ionyb?.

Dabartis

Lietuvoje veikia kelios organizacijos, vykdan?ios savi?udybi? prevencij? (?Jaunimo linija“, Valstybinis psichikos sveikatos centras ir kt.), ta?iau savi?udybi? skai?ius i?lieka itin didelis: nuo 1993 Lietuva pirmauja pasaulyje pagal vyr? savi?udybi? skai?i?, o Europoje yra pirmoji ir pagal moter? savi?udybes. ?alyje i? 100 tūkst. gyventoj? nusi?udo 30,4 (2007 m.). Lietuvoje taip pat labai auk?ti ir kiti ? savi?al? nukreipti rodikliai: besaikis alkoholio vartojimas, neatsargus vairavimas. Nuo i?orini? prie?as?i? ?alyje ?ūva 156,4 ?m./100 000 gyv., tuo tarpu ES vidurkis yra 42,4. Tarp i?orini? mirties prie?as?i? pa?iu pirmuoju numeriu Lietuvoje yra savi?udyb?. Tiek savi?udybi?, tik kit? ? savi?al? nukreipto elgesio rodikli? tendencijos vyrauja ir kitose regiono ?alyse: Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Kazachstane.

Kaip savi?udyb?s prie?astys Lietuvoje i?skiriamas ?moni? tarpusavio susvetim?jimas, nepasitik?jimas aplinkiniais, bevilti?kumo, beprasmi?kumo jausmas, pesimistinis po?iūris ? aplink?. 2008 m. apklausos duomenimis 8,9 % apklaust?j? yra planav? nusi?udyti. 2004 m. tyrimo duomenimis 62 % Lietuvos paaugli? savi?udyb? vertino kaip priimtin? poelg?, 1994 m. toki? buvo 34 %.

2015 m. duomenimis Lietuva pagal savi?udybi? skai?i? 100 000 gyventoj? pasaulyje buvo 8 vietoje.

Prevencija

Savi?udybi? prevencija tai veiksm? visuma, skirta suma?inti savi?udybi? skai?i? ir pagerinti psichin? savi?udybei pasiry?usi? ?moni? būkl?.

Prevencija rengiama tokiais būdais:

• Psichini? gali? atkūrimas keliant optimizm?, padedant ?veikti stres?
• Mokymas apie savi?udybes, ?traukiant rizikos faktorius, pavojaus signalus, pagalbos galimybes
• Konsultavimo ir medicinin?s pagalbos specialist? tinklo pl?timas
• Smurto namuose ir mokyklose ma?inimas
• Savi?udyb?s priemoni? (pvz., ginkl?, nuod?, stipri? vaist?) pasiekiamumo ma?inimas
• Pagalba rizikos grup?ms
• Tyrim? vykdymas

Filosofinis ir religinis po?iūris

Didesnioji dalis filosofini? srovi?, ypa? pagr?st? krik??ioni?k?ja morale (deontologija, klasikinis liberalizmas), vertina savi?udyb? kaip amoral?, su ?mogi?kumo vertyb?mis nesuderinam?, bailumo sukelt? veiksm?. Pagal Kamiu absurdistin? filosofij?, ?mogus nusi?udydamas atsisako laisv?s (kaip ir pasiduodamas iliuzijoms ar religijai), tod?l vienintel? galimyb? i?sivaduoti i? absurdo yra j? priimti. Utilitaristiniu po?iūriu savi?udyb? vertinama neutraliai – i? vienos pus?s ?mogus nutraukia savo kan?i?, ta?iau jis gali sukelti kan?i? artimiesiems. Savi?udyb?, kaip ?mogaus teis?, pripa?ino graik? filosofai (Herodotas, stoikai), ?openhaueris, dalis liberalizmo filosof?. O konfucionizme netgi pabr??iama, kad ?mogaus negeb?jimas gyventi dorai yra blogiau u? mirt?.

Krik??ionyb?je savi?udyb? laikoma nuod?me, Dievo ?sakymo ?ne?udyk“ sulau?ymu. Gyvyb? laikoma Dievo dovana ir jos be Dievo niekas negal?s atimti. Pagal katalik? mokymus, savi?ud?io siela patenka ? pragar?, jo kapui neskiriama vieta kapin?se. Tiesa, sta?iatikiai n?ra taip grie?tai nusistat? savi?udyb?s at?vilgiu, istorijoje būta atvej?, kai sta?iatikiai nusi?udydavo, kad nepasiduot? prie?ui. Dalis ?iuolaikini? evangelini? at?ak? taip pat nesmerkia savi?ud?i?. Islame savi?udyb? taip pat laikoma didele nuod?me, ? ?i? koncepcij? taip pat patenka ir savi?ud?i? sprogdinimai. Judaizme savi?udyb? smerkiama, ta?iau i? ties? jud?jai yra ?vykd? ne vien? masin?s savi?udyb?s akt? (pvz., Masados gynimas). Hinduizme savi?udyb? yra prilyginama smurto aktui, ta?iau ?mogus, neturintis ?sipareigojim? pasauliui, gali numarinti save badu (Prayopavesa). Tiesa, viduram?i? Indijoje buvo da?na sati praktika, kai ?mona susidegindavo savo vyro palaik? lau?e. Budizme, kaip ir hinduizme, savi?udyb? yra matoma kaip neigiama d?m? ?mogaus karmoje, trukdanti i?sivaduoti i? samsaros.

Savi?udyb?s paplitimas tarp kit? gyvūn?

Trūksta tyrim? apie gyvūn? savi?udyb?. Nors esti duomen? apie atvejus, kai nusi?udo ?unys, arkliai ar delfinai, vyrauja nuomon?, kad tai nebuvusi valinga savi?udyb?, o veikiau atsakas ? psichologin? stres? ar ?vairius parazitus. Gyvūn? pasaulyje tarp kai kuri? rū?i? egzistuoja savi?udyb?s aktai siekiant apginti savo gentainius. Vienas pavyzd?i? - Brazilijoje paplitusi? Forelius pusillus skruzd?i? darbininki? elgesys.

Taip pat skaitykite

• Savi?ud?io lai?kas
• S?ra?as:Valstyb?s pagal savi?udybi? skai?i?
• Sepuku
• ?Paskenduol?“

?altiniai

• [1] Archyvuota kopija 2025-08-04 i? Wayback Machine projekto.
• [2]
• [3]

Nuorodos

• Savi?udybi? tendencij? Lietuvoje analiz?^{[neveikianti nuoroda]}