月经先期是什么意思

Sfera (sen. gr. σφα?ρα - rutulys) – geometrin?s erdv?s u?daras pavir?ius, kurio visi ta?kai vienodu atstumu (lygiu jos spinduliui) nutol? nuo vieno ta?ko, vadinamo sferos centru.[1] Sfera yra antrosios eil?s pavir?ius.
Sfera yra ma?iausias pavir?ius, galintis u?dengti tam tikr? tūr?. Pavyzd?iui, gamtoje oro burbuliukai ir vandens la?eliai (nepriklausomai nuo gravitacijos ar kitokio poveikio) yra sferiniai, nes j? pavir?iaus ?tempimas siekia suma?inti pavir?iaus plot?.
Sferos negalima i?kloti plok?tumoje.[2]
Plotas ir tūris
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Sferos, kurios spindulys , plotas yra:
Sferos ribojamas tūris arba (rutulio tūris)
Sferos ir plok?tumos sankirta yra apskritimas. Jei ta plok?tuma eina per sferos centr?, tai sankirtos rezultatas yra vadinamas didysis apskritimas.
Sfera trimat?je Euklidin?je erdv?je yra pavir?ius (tai yra dvimat? daugdara), kurio lygtis Dekarto koordina?i? sistemoje yra:
?ia – sferos centro koordinat?s, – sferos spindulys.
Sferos s?voka yra apibendrinama n-matei Euklidinei erdvei (n – natūralusis skai?ius), tokios sferos lygtis:
?ia yra realiosios konstantos, – teigiamas realusis skai?ius. Sfera n-mat?je erdv?je yra (n-1)-mat? daugdara.
Sfera vaidino svarb? vaidmen? kultūros ir mokslo istorijoje. Platono kūnai bei j? ?br??tos ir apibr??tos sferos sudar? Keplerio Saul?s sistemos modelio pagrind?, kuris paskatino Keplerio d?sni? atradim?. Astronomai iki ?iol naudojasi dangaus sferos s?voka.
Su sfera yra susij?s vienas i? Tūkstantme?io premijos u?davini?, Puankar? hipotez?, kurioje teigiama, kad kiekviena vienajung? kompaktin? trimat? daugdara be kra?to yra homeomorfin? trimatei sferai (?prasta sfera yra dvimat?). ?i? hipotez? ?rod? Grigorijus Perelmanas Ri?ardo Hamiltono rezultat? pagrindu.
Pjūviai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]

Kertant sfer? plok?tuma visada gaunamas apskritimas. Sfera yra vienintelis geometrinis kūnas, kuris pasi?ymi ?ia savybe.
Jeigu sfer? kertanti plok?tuma eina per sferos centr?, gauto apskritimo spindulys yra lygus sferos spinduliui . Toks apskritimas yra vadinamas did?iuoju apskritimu.
Jeigu atstumas tarp plok?tumos ir centro yra ma?esnis u? sferos spindul? , pjūvio spindul? galima rasti pritaikius Pitagoro teorem?:
Hipersfera
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Sfera turinti daugiau negu 3 matmenis vadinama hipersfera. Kaip ir trij? dimensij? sfera, hipersfera yra rinkinys ta?k? vienodai nutolusi? nuo jos centro.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Sferos geometrij? tyrin?jo graikai. Euklido veikale ?Pradmenys“ sfera apibr??iama XI-oje knygoje, XII-oje knygoje aptariamos ?vairios sferos savyb?s, o XIII-oje knygoje apra?yta kaip ? sfer? ?br??ti penkis taisyklinguosius daugiakampius. Rtulio ploto ir tūrio apskai?iavimo Euklidas neapra?o, pateikia tik teorem?, kad rutulio tūris kinta proporcingai skersmeniui pakeltu kubiniu laipsniu. Tūrio ir ploto formul?s pirm? kart? buvo nustatytos Archimedo knygoje ?Apie sfer? ir cilindr?“ panaudojant ?i?sekinimo metod?“ (angl. method of exhaustion). Graik? matematikas Zenodoras pirmasis parei?k?, kad tam tikram pavir?iaus plotui sfera yra did?iausio tūrio kūnas.
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ sfera. Visuotin? lietuvi? enciklopedija (tikrinta 2025-08-14).
- ↑ Autori? kolektyvas. Matematika. Vadov?lis X klasei ir gimnazij? II klasei II dalis. – Kaunas: ?viesa, 2002. – 69 p. ISBN 5-430-034xx-x