沪每8位青年中1位创业 创业者人均创造8.8个就业机会
| Tristanas da Kunja Tristan da Cunha | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstyb? |  Jungtin? Karalyst?
| ||||||
| Brit? u?jūrio valda |  ?v. Elenos sala
| ||||||
| Administracinis centras | Edinburgas (Tristanas da Kunja) | ||||||
| Gubernatorius | Andrew Gurr | ||||||
| Gyventoj? | 293[1] | ||||||
| Plotas | 201 km² | ||||||
| Tankumas | 1,46 ?m./km² | ||||||
| Tel. kodas | +290 | ||||||
Tristanas da Kunja (angl. Tristan da Cunha) – sal? grup? Piet? Atlante, priklauso Jungtin?s Karalyst?s ?v. Elenos kolonijai. Kaip ir Velyk? sala, tai vienas atokiausi? salyn? pasaulyje. I?sid?st?s 2816 km nuo PAR, 3360 km nuo Piet? Amerikos. ? pietin? Gofo sal? pretenduoja PAR.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Laikoma, kad ?iaurin? Tristano da Kunjos salyno dal? 1506 m. atrado portugalas Tristanas da Kunja, ta?iau salose nei?silaipino. 1731 m. salas pasiek? anglo ?arlzo Gofo ekspedicija. Pirmieji salose i?silaipino prancūzai – tai padar? fregatos L’Heure du Berger jūrininkai 1767 m. Pirmasis sal? gyventojas buvo amerikietis i? Masa?ūstesto D?onas Lambertas. Jis ?sikūr? 1810 m. ir i?gyveno 2 metus.
1815 m. Tristano da Kunjos salas aneksavo Did?ioji Britanija. Iki atidarant Sueco kanal? salos buvo strategi?kai svarbus punktas jūr? kelyje tarp Europos ir Indijos vandenyno. 1906 m. i?siver??s ugnikalnis nuniokojo sal?, o gyventojai buvo evakuoti ? Keiptaun?.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Tristano da Kunjos salyn? sudaro:
- vienintel? nuolat gyvenama, did?iausia Tristano da Kunjos sala
- Nepasiekiamoji sala (?)
- Lak?tingal? sala (?)
- Gofo arba Diego Alvareso sala
- Daug smulki? saleli? ir uol?.
Tristano da Kunijos salos (37°06′0″ p. pl. 12°16′0″ v. ilg. / 37.10000°?. pl. 12.26667°r. ilg.) plotas 98 km2. Gyvena apie 300 gyventoj?. Administracinis centras ir vienintel? gyvenviet? – Edinburgas. Taip pat yra kelios mokslin?s baz?s ir meteorologin?s stotys. Auk??iausia salos vieta – Karalien?s Mer?s kalnas (2055 m). ?iem? vir?ūn? dengia sniegas. Tai ugnikalnis, keliskart i?siver??s nuo salos atradimo laik?. Krantai statūs, uol?ti. Labiau ?sisavinta ?iaur?s vakarin? dalis. Ver?iamasi ?vejyba, ?em?s ūkiu.
Klimatas vidutini? platum?, jūrinis; lietingas ir v?juotas. Gofo saloje vidutin? m?nesio temperatūra svyruoja nuo 9 iki 14,5 °C, ?iaurin?se salose – 11-17,5 °C. Per metus i?krinta krituli? nuo 2000 mm ?iaur?je iki 2500 mm Gofo saloje.
Tristano da Kunjos salose n?ra ?induoli? (i?skyrus ruonius ir ?moni? atve?tas peles bei ?iurkes), ropli?, drugi?. D?l sal? atokumo ?ia susidar? savita augalija ir gyvūnija. Yra endemini? pauk??i?. Nepasiekiamojoje saloje gyvena ma?iausias neskraidantis pauk?tis ?em?je atlantizija. Gofo, Lak?tingal? ir Nepasiekiamoji salos paskelbtos gamtos draustiniais.
Salos literatūroje
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Nema?ai ra?ytoj? ir kultūros veik?j? yra salas apra?? savo kūriniuose. Vienas ?ymiausi? autori? – prancūz? ra?ytojas ?iulis Vernas salas atvaizdavo romane Kapitono Granto vaikai; kitame romane – Penkiolikos met? kapitonas – jo herojai salas klaidingai palaik? esant Velyk? sala.