日本模型展海量新手办 血源塑像踏尸而立霸气十足

?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius. Jūs galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius.

Vokietijos reichas vok. Deutsches Reich
← 1918 – 1933 →
V?liava Herbas
Devizas Einigkeit und Recht und Freiheit (?Vienyb? ir teisingumas, ir laisv?“)
Himnas Das Lied der Deutschen (?Vokie?i? daina“)
Location of Vokietija Veimaro respublika 1930 m.
Sostin?	Berlynas
Valdymo forma	Federacin? parlamentin? pusiau prezidentin? respublika (1919–1930) Federacin? autoritarin? prezidentin? respublika (1930–1933)
Prezidentas
1919–1925	Friedrich Ebert
1925–1933	Paul von Hindenburg
Kancleris
1919 (pirmas)	Philipp Scheidemann
1933 (paskutinis)	Adolfas Hitleris
Parlamentas	Reichstagas
Era	Tarpukaris
- Vilhelmo II abdikacija	1918 m. lapkri?io 9 d.
- A. Hitleris paskirtas reichskancleriu	1933 m. sausio 30 d.
Valiuta	Papiermark? (1919–1923) 百度 一方面，绍伊古表示要提高最新武器的比例。 Rentenmark? (1923–1924) Reichsmark? (??) (1924–1933)

Veimaro respublikos ?emi? ?em?lapis

Veimaro respublikos Reichstago rinkim? rezultatai

Veimaro respublika (vok. Weimarer Republik) – Vokietijos valstyb?s neoficialus pavadinimas 1919–1933 m. Veimaro respublikos pavadinimas kilo i? j? ?teisinusios Veimaro konstitucijos.

Veimaro respublika buvo federacin?: ??jo 15 ?emi? (Anhaltas, Badenas, Bavarija, Braun?veigas, Hesenas, Lip?, Meklenburgas-?trelicas, Meklenburgas-?verynas, Oldenburgas, Prūsija, Saksonija, ?aumburgas-Lip?, Tiūringija, Valdekas, Viurtembergas) ir 3 laisvieji miestai (Br?menas, Hamburgas, Liubekas). Daugiausia ?takos valdymui tur?jo Prūsija.

Atstovaujamieji organai buvo ?ie:

• Reichstagas (parlamento ?emieji rūmai), renkamas visuotiniu balsavimu (deputat? viet? skai?ius buvo proporcingas ?emi? gyventoj? skai?iui);
• Reichsratas (Valstyb?s taryba), sudarytas i? ?emi? vyriausybi? atstov? (daugiausia j? buvo i? Prūsijos).

Prezidentas gal?jo nepatvirtinti Reichstago priimt? ?statym?, taip pat bet kada j? paleisti. Prezidentais buvo:

• F. ?bertas (1919–1925),
• P. fon Hindenburgas (1925?1934)

Veimaro respublikos raida

Veimaro respublika susikūr? Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, po Lapkri?io revoliucijos, kurios metu daugel? Vokietijos didmies?i? per?m? darbinink? ir kareivi? tarybos, o 1918 m. lapkri?io 9 d. besivar?antys socialistai ir socialdemokratai paskelb? ?al? respublika.

1920 m. ?vykdytas nes?kmingai pasibaig?s Kapo pu?as. Pu?ui vadovavo reakcingas ?urnalistas ir ?emvaldys Volfgangas Kapas, G. Erhardas, generolai E. Liudendorfas, V. Liutvicas ir kiti. Pu?istai r?m?si savanori? korpusais ir kai kuriais reichsvero daliniais bei tik?josi nuversti koalicin? vyriausyb?, kuriai vadovavo socialdemokratai, panaikinti Veimaro respublik? ir sukurti karin? diktatūr?.

?Auksinis periodas“

Gustavas Stresemann’as ?imt? dien? 1923-ais metais buvo valstyb?s kancleris bei u?sienio reikal? ministras nuo 1923 iki 1929 m. Gustavo Stresemanno valdymo laikotarpis nuo 1923 iki 1929 yra vadinamas Veimaro respublikos ?auksiniu periodu“, kuomet ekonomin? ir politin? ?alies būkl? stabilizavosi.

Ekonomika

1923 m. G.Stresemannui, po stiprios infliacijos pavyko stabilizuoti Vokietijos valiut?. Jis taip pat sugeb?jo susitarti su Amerika d?l paskol? sistemos, kuri pad?jo Vokietijos ekonomikai atsigauti ir paj?gti mok?ti reparacijas. ?i ekonomikos stabilizacija numal?ino politin? ?tamp? ir skatino investuotojus v?l pasitik?ti galima Vokietijos verslo s?kme. Vienas i? s?kmingiausi? Stresemann sprendim? buvo naujos stabilios valiutos ?vedimas – Rente mark?s spal? 1923-ais.

Daueso planas 1924-ais m. buvo sukurtas tam, kad Vokietija paj?gt? sumok?ti reikiam? skol? s?junginink?ms. Pagal jo s?lygas, Amerikos bankai sutiko paskolinti pinig? Vokietijos bankams reparacijoms i?mok?ti – i? viso 40 milijon? svar?. Taip pat buvo ?kurtas Vokietijos nacionalinis bankas, pri?iūrimas s?jungininki?. Vokietijai buvo suteikta tarptautin? 800 milijon? vert?s paskola ekonominei situacijai pagerinti. I? viso ?alis tuo metu gavo du kartus daugiau pinig?, negu reik?jo sumok?ti reparacijomis. ?is sprendimas kai kuri? istorik? matomas kaip pavojaus signalas – A. J. P. Taylor teigia, kad Vokietijos ekonomika būt? atsigavusi ir be Amerikos paskol?, ta?iau būtent d?l j? ji v?liau susmuko did?iosios depresijos metais.

Kiti pasiekimai ekonomikoje:

• suma??j?s nedarbas;
• nauji namai, keliai;
• patobulintos technologijos;
• pritrauktos investicijos i? u?sienio;
• 40 procent? padid?j?s eksportas;
• pakil? valandiniai atlyginimai.

Nesekm?s:

• nukritusios grūd? kainos l?m? sunkesnes gyvenimo s?lygas ūkininkams;
• neigiamas prekybos balansas;
• palyginus su nuo 1913-?j? lygiu, grūd? i?auginta tik 75 procentai;
• didel? socialin?s apsaugos kaina;
• ekonomikos augimas prad?jo l?t?ti 1927-ais;
• ma?ai vidini? investicij?;
• susiformav? karteliai nebuvo pakankamai kontroliuojami vyriausyb?s.

U?sienio ry?iai

Vokietija buvo pirmoji valstyb? u?mezgusi oficialius diplomatinius santykius su Soviet? s?junga. Rapalo sutartimi Vokietija pripa?ino ?i? ?al?, abi bendrinink?s sutiko panaikinti visas prie?karines skolas.

1925-?j? spal? buvo pasira?ytos Lokarno sutartys su Prancūzija, Belgija, Did?i?ja Britanija ir Italija. ?iomis sutartimis buvo pripa?intos vakarin?s Vokietijos sienos, o Vokietija pasi?ad?jo atsisakyti savo ketinim? ?ias sienas pakeisti. Taip pat Britanija, Italija ir Belgija pasi?ad?jo pad?ti Prancūzijos kariuomenei tuo atveju, jei vokie?i? armija bandyt? okupuoti demilitarizuot? Reino zon?. Lokarno sutartis leido Vokietijai 1926-ais metais tapti Taut? S?jungos nare. Sutar?i? silpna vieta buvo Vokietijos rytin?s sienos, kuri? Vokietija nepripa?ino. Vykdant sutar?i? s?lygas, 1925-ais metais visos u?sienio kariuomen?s paliko Rūro region?, anks?iau, negu buvo numatyta Versalio sutartyje. Vokietijos pri?mimas ? Taut? s?jung? bei tapimas nuolatine apsaugos komiteto nare pak?l? jos tarptautin? presti?? ir suteik? pasitik?jimo pa?iai vokie?i? tautai.

Politika

Nors Stresemann’o laikotarpiu nebuvo panaikintos visos Veimaro respublikos silpnyb?s, demokratija tuo metu buvo palyginus stabili. 1925-aisiais metais ?vykusi? prezidento rinkim? metu buvo i?rinktas Hindenburg’as – de?ini?j? pa?iūr? konservatorius. Jo kadencija patenkino kitus konservatyviuosius bei suteik? naujos dvasios Respublikai. Ta?iau proporcin? balsavimo sistema vis dar nesuteik? stipryb?s parlamente – nei viena partija nesugeb?jo gauti daugumos bals?, ir visos buvo priverstos burtis ? trumpai i?gyvenusias koalicijas. Dauguma koalicij? i?likdavo tik metus, taip suma?indamos vokie?i? pasitik?jim? nauja sistema.

Kultūra

Veimaro respublikos metais ypa? klest?jo ?vairios meno rū?ys, buvo sukurta daug svarbi? darb?. I?kilo Bauhaus architektūros stilius, vertinantis funkcionalum?. ?ymūs ra?ytojai – Thomas Mann, Hans Grimm, Arnold Zweig, E. Maria Remarque, Alfred D?blin – tapo ?ymūs visame pasaulyje. Vyriausyb? subsidijavo parodas, meno darbus, leisdama menininkams save i?reik?ti. Kultūra buvo paveikta ir tarptautini? mad? – klest?jo d?iazas, u?sienio kūryba. Berlynas tapo vienu i? Europos kultūros centr?. Kai kurie ?iame etape ??velg? minus? – konservatyvioji visuomen?s dalis bijojo supana??jimo su Vakarais bei tradicini? vertybi? praradimo. Ta?iau ?is periodas gali būti laikomas vienu pa?i? moderniausi? Vokietijos istorijoje.

Socialin? gerov?

Veimaro respublika buvo i?skirtinai socialin?s gerov?s ?alis. Pasiekimai ?ioje srityje:

• padid?j? atlyginimai;
• auk??iausi industrini? darbuotoj? atlyginimai Europoje;
• padid?j?s socialinis draudimas;
• lygyb? moterims;
• pensijos, ligos draudimas;
• nauji universitetai Hamburge ir Kiolne;
• park?, mokykl?, sporto viet? statyba;
• pager?j? gyvenimo standartai.

Veimaro respublikos ?lugimo prie?astys

Svarbiausia i? ?lugimo prie?as?i? buvo ekonomin?. Nors 1923–1929 m. Veimaro respublikos ekonomika po I pasaulinio karo ?m? atsigauti, vis d?lto ji buvo priklausoma nuo JAV. Kai 1929 m. JAV kilo Did?ioji ekonomin? kriz?, ji stipriai paveik? ir Vokietij?. Veimaro respublika bandydama sumok?ti reparacijas laim?jusioms ?alims buvo ?siskolinusi JAV. 1929 m. ?vykus krizei, JAV prad?jo spausti Veimaro respublik? gr??inti skolas. Veimaro respublika sunkiai i?gyveno ?? period?. Daug ?moni? tapo bedarbiais. 1932 m. j? skai?ius siek? beveik 5 milijonus. Tai labai stipriai prisid?jo prie Nacionalsocialist? partijos i?kilimo (NSDAP).

Versalio taikos sutartis buvo laikoma bausme Vokietijai, ja paniekintas ?alies tauti?kumas, o tuo ypatingai naudojosi naciai. Versalio Taikos sutartis ?pareigojo sumok?ti reparacijas, taip pat buvo atimtos svarbios i?tekli? teritorijos – Saro sritis. U?tikrinti tvarkai taip pat trukd? ir armijai ?vesti apribojimai.

Visa tai prisid?jo prie to, kad Adolfas Hitleris su naci? partija, demokratin? Veimaro respublik? pertvark? ? autoritarin? valstyb? – Tre?i?j? Reich?.

Nuorodos

• Pasaulio istorija – Veimaro respublika Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. (angl? k.)