《三国无双7》绿色度测评报告

Veterinarija (lot. veterinaria) – mokslo ir praktin?s veiklos sritis, apimanti gyvūn? laikym?, perve?im?, naudojim?, prie?iūr?, apsaug?, lig? diagnostik? ir gydym?, pa?ar? gamyb?, perdirbim?, veterinarini? vaist? ir veterinarin?s paskirties biocid? gamyb?, paskirstym? ir naudojim?[1]. Veterinarijos objektas yra visi naminiai ir laukiniai gyvūnai, pa?arai, vanduo, veterinariniai vaistai ir veterinarin?s paskirties biocidai, gyvūn? laikymo vietos ir perve?imo priemon?s.
Tarptautin? veterinarijos diena – baland?io 30-oji.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Gyvūnai prad?ti gydyti nuo tada, kai jie buvo prijaukinti. Pirm?j? ra?ytini? ?ini? apie gyvūn? gydym? yra i? IV a. prie? Krist? (Egiptas, Mesopotamija). Senov?s Graikijoje gyvūnus gyd? hipiatrai (mokslas buvo vadinamas hipiatrika). Kai kurias gyvūn? ligas apra?? rom?nai, I a. Kolumela pirmasis pavartojo veterinarin?s medicinos termin?. Viduram?iais veterinarija buvo menkai pl?tojama. Mokslin? veterinarija atsirado kartu su medicinos, gamtos moksl?, technikos pl?tote. XVIII a. antroje pus?je Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje buvo ?kurtos veterinarijos mokyklos, pl?tojami veterinariniai tyrimai, para?yti pirmieji vadov?liai. Rusijos imperijoje XIX a. prad?ioje Sankt Peterburgo, Maskvos medicinos ir chirurgijos akademijose buvo ?kurti Veterinarijos skyriai. 1848 m. Tartu, 1851 m. Charkove prad?jo veikti veterinarijos mokyklos, kurios 1873 m. buvo pertvarkytos ? veterinarijos institutus. 1873 m. Veterinarijos institutas atidarytas Kazan?je, 1889 m. – Var?uvoje.
Veterinarijos sritys
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Skiriamos 3 veterinarijos disciplin? grup?s:
- Veterinarin?s medicinos studijos
- Klinikin?s veterinarija
- Veterinarin?s higienos disciplinos
Veterinarija siejasi su zootechnika, medicina, biologija, chemija ir kitais gamtos mokslais. Veterinarijos tyrimo duomenys padeda diagnozuoti gyvūn? ligas, ma?inti j? sukeltus nuostolius, didinti gyvūn? produktyvum?.
Organizacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Tarptautin?s veterinarijos organizacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Pasaulio gyvūn? sveikatos organizacija
- Pasaulio veterinarijos asociacija
- Europos veterinarijos federacija
Veterinarijos studijos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Lietuvoje iki 2010 m. veik? Lietuvos veterinarijos akademija (dab. LSMU).
Austrija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Seniausia Austrijos vetarinarijos auk?toji mokykla – 1765 m. ?steigta ?Mokymosi mokykla gyvuli? ligoms gydyti“ (Lehrschule zur Heilung der Viehkrankheiten, Vienos veterinarijos universitetas), Viena. Kituose Austrijos miestuose vetarinarijos studij? program? n?ra.
Vokietija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Vokietijoje veterinarija (vok. Veterin?rmedizin – 'veterinarin? medicina', taip pat Tiermedizin – 'gyvūn? medicina') studijuojama nuo XVIII a. (1771 m.). Prad?ia – G?tingeno universitetas. Tuo metu universiteto mokslininkas universalas Johann Christian Erxleben gavo leidim? universitete steigti Gyvuli? vaist? institut? (Vieharzney-Institut). G?tingeno universiteto Veterinarijos institutas (Tier?rztliches Institut der Georg-August-Universit?t G?ttingen) – seniausia ir pirmoji universitetin? ?vietimo ?staiga Vokietijoje. ?iuo metu jame jau neb?ra veterinarijos studij?.
Seniausia, iki ?iol veikiant savaranki?ka veterinarijos auk?toji mokykla – 1778 m. (valdant Georg III) ?steigta mokykla (Ro?arzney-Schule), dab. Hanoverio auk?toji veterinarijos mokykla (Tier?rztliche Hochschule Hannover), nuo 2003 m. turinti paramos fondo (Stiftung – fundacijos) status? (Stiftung Tier?rztliche Hochschule Hannover).
Studijos yra tokiuose miestuose kaip Berlynas (Berlyno laisvasis universitetas), Gysenas (Justus-Liebig-Universit?t), Leipcigas (Leipcigo universitetas) ir Miunchenas (Miuncheno universitetas).
?veicarija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?veicarijoje veterinarijos studijas rengia Berno universitetas (Bernas) ir Ciuricho universitetas (Ciurichas). Studij? etapai – Vorphysikum, Physikum ir klinikin? praktika. Laikomas valstybinis egzaminas, suteikiama aprobacija ?veterinaras“ (Tierarzt). Po disertacijos suteikiamas mokslinis laipsnis – veterinarijos medicinos daktaras (Doctor medicinae veterinariae, Dr. med. vet.).